Idėja patyrinėti suaugusių mokymo(si) principus kilo iš mano mokymosi šokti patirties, be to, iš darbo patirties sporto ir sveikatingumo srityje, suprantu, kad klientų motyvacijos sportuoti / lankyti treniruotes klausimas aktualus ir bet kurio sporto klubo, šokių studijos ar būrelio vadovams. Lyg ir visi žmonės žino, kad fizinis aktyvumas yra gerai, tačiau ne visiems ir ne visada ilgam to noro arba vidinės motyvacijos užtenka. Kai klientas nusprendžia nebešokti ar nebesportuoti, klubų, studijų vadovai sprendžia dvi dilemas: kaip pritraukti naujus ir kaip išlaikyti esamus klientus… O gal pirmiausia reikia suprasti, kas motyvuoja kiekvieną klientą būti fiziškai aktyviu ir kiek klubas ar studija tą poreikį atliepia?

Vaikystėje nešokau, nes tai buvo ne mano, o mamos noras, bet keletą metų lankiau muzikos mokyklą ir kitus būrelius. Prieš suprasdama, kad noriu mokytis šokti ir kad šokis yra mano svajonė, išbandžiau savarankišką sportavimą sporto klube, grupines treniruotes, individualius užsiėmimus su treneriu, kt., bet nė viena iš šių veiklų manęs neužkabino ilgam, nes ėjau sportuoti, todėl, kad “reikia“, o ne dėl to, kad noriu ar kad sportavimas man teikė džiaugsmą. Štai prieš 5 metus nusprendusi, kad noriu gilinti profesines žinias ir tam skirti bent po 1 val. per savaitę, supratau, kad šis kelias taip pat niekur neveda, nes “reikia“ vis tik nesukuria vidinės motyvacijos mokytis ir tik atradusi sau įdomias sritis bei susiejusi žinių gilinimą su tuo, kas man svarbu darbe, atradau ir laiko, ir motyvaciją nuolat savarankiškai mokytis.

Per daugiau nei dešimt metų, kai mokausi šokti yra buvę ir džiaugsmo, kad pavyko ir didelio užsimotyvavimo, ir nusivylimo savimi akimirkų, kai atrodo, kad vis mokaisi konkrečius žingsnius ar judesius, tačiau treneriai sako vis tas pačias pastabas, o ir pati nematai akivaizdžių pokyčių. Kai matau rezultatą, stiprėja mano vidinė motyvacija stengtis dar labiau, mėgaujuosi mokymosi procesu. Jei rezultato nematau, motyvacija palaipsniui krenta, pradedu abejoti savimi, mokymosi procesas tampa nemielas, klausiu savęs, o tai, kokia prasmė mokytis šokti ir jei tokioje būsenoje sulaukiu trenerio pastabų ar kritikos, motyvacija dar labiau krenta ir tuomet visai ne daug trūksta iki to lemtingo “ačiū, viso gero, bet man nebeįdomu…“

Taigi, štai tokios spalvingos mokymosi patirties kontekste, nusprendžiau apie suaugusių mokymosi ypatumus pakalbinti Agnę Ignotienę, personalo valdymo ekspertę ir mokymosi entuziastę, turinčią 10 metų mokymų vedimo Lietuvoje ir tarptautiniuose renginiuose patirtį.

Agne, man atrodo, kad suaugusių mokymo(si) principai galioja tiek treniruojant suaugusius, tiek juos mokant profesinių dalykų. Kokia būtų tavo nuomonė apie tai?

Agnė: Labai teisingai pasakei. Suaugusių žmonių mokymąsis, nesvarbu, ar jie mokosi naujų žinių, ar siekia įgyti naujų įgūdžių, remiasi tokiais pačiais principais. Andragogika (mokslas apie suaugusiųjų mokymąsi) išskiria 6 suaugusiųjų mokymosi principus, kurie skiriasi nuo pedagogikos (mokslo apie vaikų mokymąsi) principų.

Andragogika išskiria 6 suaugusiųjų mokymosi principus:
– mokymąsis esant poreikiui,
– ankstesnės patirties svarba,
– savarankiškumas,
– pasiruošimas priimti žinias,
– mokymosi praktiškumas,
– vidinė motyvacija.

Kokie tai principai?

Agnė: Tai mokymasis esant poreikiui – suaugę žmonės mokosi tik tada, kada mato tam poreikį. Ankstesnės patirties svarba – suaugę žmonės mokosi jau turėdami savo asmeninę patirtį ir nori naujas žinias ir patirtį įpinti į jau esamas, tad mokytojas ar treneris turi padėti tai padaryti. Savarankiškumas – suaugę žmonės yra savarankiški, tad mokantis jiems svarbu tą savarankiškumą išlaikyti ir turėti laisvę pačiam priimti sprendimus. Pasiruošimas priimti žinias, pavyzdžiui, vaikų pasiruošimas priimti žinias nuolat auga ir yra jų raidos pasekmė, negalėsime pradinuko išmokyti atlikti sudėtingas fizinių veiksmų sekas, nes jo kūnas tam dar nėra pasiruošęs. Tuo tarpu suaugusių žmonių mokymui šie procesai nebeturi tiek svarbos. Mokymosi praktiškumas – suaugę žmonės sėkmingai mokosi tada, kada mokymas yra tiesiogiai susijęs su konkrečios problemos sprendimu. Vidinė motyvacija – suaugę mokosi vedami vidinės motyvacijos, t.y. noro išmokti, sužinoti, gebėti taikyti. Jiems daug mažiau veiks išoriniai motyvacijos veiksniai tokie kaip pažymiai ar nepasisekimo pasekmės.

Mano mokymosi šokti patirtis sako, kad mano motyvacija yra tiesiogiai susijusi su rezultatu, t.y. jei mokausi ir matau rezultatą ir jis atitinka mano lūkesčius, tada viskas ok, jei tik rezultato nematau, tuomet pradedu abejoti savo mokymosi prasme, savo galimybėmis. Kiek mokant suaugusius treneriui svarbu parodyti savo studentams jų progresą ir apskritai gebėti pajusti, kad mokomo žmogaus motyvacija krenta ir su tuo dirbti?

Agnė: Tai yra labai svarbu. Tai, ką tu įvardinai yra mokymosi praktiškumo siekis. Suaugęs žmogus mokosi, kai tam turi konkretų poreikį. Jei poreikis nėra atliepiamas, mokinys greitai praras motyvaciją. Tad taip, yra labai svarbu pirmiausia treneriui išsiaiškinti, ko siekia jo mokinys, kas jam būtų geras rezultatas, ko jis norėtų išmokti ir visą mokymosi procesą konstruoti taip, kad būtų atliepti šie tikslai. Mokiniui grįžtamąjį ryšį formuoti per jo mokymosi uždavinių prizmę.

Nuo ko priklauso suaugusių žmonių motyvacija mokytis? 

Agnė: Teorija sako, kad suaugusių mokinių noras mokytis kyla iš vidinės motyvacijos. Tai reiškia iš noro išspręsti ar atlikti kažką sudėtingo, išspręsti kažkokią problemą, patenkinti smalsumą. Vidinės motyvacijos priešingybė – išoriniai motyvacijos veiksniai tokie kaip diplomai, geri įvertinimai (trenerio ar aplinkinių), populiarumas ar laimėjimas varžybose. Dar yra atskira kategorija veiksnių, kurie irgi skatina mokytis, bet nėra pozityvūs – tai bausmės, įvairios baimės ir t.t. Mokant suaugusius negatyvūs motyvavimo būdai išvis neturėtų būti taikomi (idealu, jei pavyksta jų išvengti ir dirbant su vaikais), o dėl vidinės ir išorinės motyvacijos, nors teorija sako, kad suaugę žmonės daug dažniau mokosi iš vidinės motyvacijos, visgi kai kuriems suaugusiems yra svarbus pripažinimas, įvairūs apdovanojimai ir kiti išoriniai paskatinimai.

Kiek treneris turi įtakos suaugusių žmonių motyvacijai mokytis?

Agnė: Treneris turi didelę įtaką. Kaip ir visame kame, jis gali paskatinti arba sužlugdyti žmogų. Brandaus žmogaus, apsisprendusio tobulėti taip lengvai turbūt iš vėžių neišmuš, kaip vaiko, bet įtaka pasitikėjimui savimi yra tikrai didelė vienareikšmiškai.

Kiek treniravimo procese svarbus grįžtamasis ryšys treniruojamiems žmonėms?

Grįžtamasis ryšys yra neatsiejama mokymosi dalis. Be jo būtų sunku įsivaizduoti sėkmingą mokymosi procesą. Kitas svarbus šio klausimo aspektas yra, kaip grįžtamąjį ryšį suteikti, kad jis nenumuštų noro mokytis ir pasitikėjimo savimi, bet kartu būtų tiesus ir teisingas. Apie šią temą yra daug mokslinių straipsnių ir įvairių teorijų. Patyrę treneriai turbūt yra pastebėję, kad tiesų ir atvirą grįžtamąjį ryšį yra lengviau sakyti su mokiniu padirbus kurį laiką – tai vadinamas „emocinės banko sąskaitos“ efektas, apie kurį rašė amerikiečių pedagogas, knygų autorius, verslininkas ir lektorius Stephen R. Covey. Šios teorijos esmė tokia, kad dviejų žmonių bendravimas ar ryšys yra kaip emocinė banko sąskaita. Bendraudami su žmogumi mes tą sąskaitą arba pildome, arba mažiname. Pildymas – tai dėmesys, padrąsinantys žodžiai, kito priėmimas tokio, koks jis yra, lūkesčių išgryninimas ir jų atliepimas, susitarimų laikymąsis. Mažinimas – tai žmogaus ir jo poreikių ignoravimas, nepagarbus bendravimas, kritika. Jei mokymosi situacijoje, treneris į tai žiūrės iš emocinės banko sąskaitos perspektyvos, supras, kad norint kritikuoti, reikia prieš tai nemažai įdėti į žmogų, kad emocinė banko sąskaita neišsektų arba dar blogiau nenueitų į minusą, kitaip sakant, į santykių pabaigą.

Kaip tinkamai suteikti grįžtamąjį ryšį treniruojamam žmogui?

Agnė: Labai svarbus grįžtamojo ryšio aspektas yra jo formuluotė. Neužtenka pasakyti „gerai“, „blogai“. Geras grįžtamasis ryšys turi kelis elementus ir visi šie elementai yra svarbūs. Ypatingai yra svarbūs patarimai, ką ir kaip žmogus galėtų daryti kitaip, geriau. Tada tai nebus tiesiog tuščia kritika, bet nuoširdus noras pagelbėti.

Grįžtamojo ryšio elementai:
– Situacijos ir elgsenos ar veiksmo apibūdinimas (ką ir kada žmogus padarė);
– Kokį rezultatą tai sukėlė;
– Alternatyvaus veiksmo pasiūlymas;
– Paaiškinimas, kuo šis veiksmas yra geresnis.

Ką svarbu apie mokymąsi žinoti patiems suaugusiems, kurie mokosi ar nori mokytis, bet baiminasi, kad jiems pritrūks motyvacijos ar sugebėjimų įsisavinti žinias?

Agnė: Baimė yra prastas vedlys 😊 Gyvenimą reikia gyventi.

Ačiū už pokalbį.