Praėjusiais metais užsibrėžiau tikslą tinklaraštyje papasakoti apie kiekvieną sportinių šokių programoje esantį šokį. Kad jau taip sugalvojau, tai metas skirti dėmesio dar vieno šokio istorijai. Ieškodama informacijos pirmajam ciklo straipsniui apie valsą pagalvojau, kad vis tik nuobodu tiesiog imti faktus iš straipsnių ir juos versti. Todėl ieškosiu ne tik įdomių faktų apie pasirinktą šokį, bet ir pasidalinsiu savo, šokio kolegių ar trenerių pastebėjimais apie konkretų šokį. Straipsnių ciklą tęsiu pasakojimu apie džaivą.
Džaivas – gražus pažiūrėti, bet ne visada mielas šokis
Džaivas turbūt vienintelis iš Lotynų Amerikos šokių, kurį mieliau stebėčiau nei šokčiau pati.
Galvoju, kad pagrindinė “nemeilės“ džaivui priežastis glūdi ilgą laiką trenerių man dėliotose choreografijose, kurias šokdama patirdavau daugiau nusivylimo savimi ir nuovargio nei džiaugsmo. O prieš gerus metus treneriui pakeitus džaivo choreografiją, netikėtai atradau, kad šokti džaivą yra smagu ir iki tol vengdavusi džaivo per treniruotes, kartas nuo karto treneriui išsakau pageidavimą “gal šiandien šokam džaivą“ 😃, tuo sukeldama treneriui nuostabą. Taigi, turiu viltį, jog džaivas pagaliau taps tokiu pat mėgiamu šokiu kaip ir kiti.
Stebėdama džaivą negaliu atitraukti akių nuo šokėjų – tas tempas, džiaugsmas ir energija, žaismingas partnerių bendravimas ant parketo pakeri. Atrodo, kad šokėjams atlikti džaivo žingsnius nereikia jokių pastangų, tačiau realybė kiek kitokia, ne veltui šis šokis varžybose šokamas paskutinis.
Prieš keletą metų sužavėjęs profesionalių šokėjų Riccardo Cocchi ir Yulia Zagoruychenko džaivo šou pasirodymas.
Džaivas – šokis, kurio formavimąsi įtakojo bugis, rokenrolas lindyhopas ir svingas
Tai greičiausias Lotynų Amerikos šokis, pasižymintis džiaugsminga nuotaika, aktyvumu ir energija. Šiame šokyje pagrindinis veiksmas sukoncentruotas kojose – kelių lenkimas -tiesimas, siūbavimas klubais, staigūs judesiai arba spyriai kojomis (šokėjų žargonu “kikai“). Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog džaivą šokančių porų pėdos juda tarsi atsitiktinai, skirtingomis kryptimis, tačiau, iš tiesų, šiame šokyje kojų ir pėdų judėjimas yra labai gerai koordinuotas. Dar vienas šio šokio išskirtinumas – šokdami džaivą šokėjai nejuda ratu po parketą kaip kituose šokiuose.
Viena iš versijų apie “džaivo“ pavadinimo kilmę sako, kad žodis “džaivas“ kilo iš vieno afro-amerikiečių žargono pavadinimo, šį žargoną pristatantį žodyną 1938 m. publikavo ir išpopuliarino žymus džiazo muzikantas ir dainininkas Cab Calloway.
1940 m. džaivas tapo populiarus JAV ir šio šokio formavimuisi įtakos turėjo bugis (boogie), rokenrolas (rock & roll), afrikietiškas / amerikietiškas svingas (African/American Swing) ir lindyhopas (Lindyhop). 1940 m. amerikiečių kareiviai “atvežė“ lindyhopą/ džiteburgą (Jitterbug) į Europą, kur šis šokis greitai išpopuliarėjo tarp jaunimo. Terminas “svingas“ JAV tapo pagrindiniu žodžiu apibūdinančiu šį šokį, o žodis “džaivas“ (jive) prigijo Jungtinėje Karalystėje. Skirtingos atlikimo technikos padėjo atsirasti skirtingiems stiliams tokiems, kaip bugivugis (boogy-woogie) ir svingbugis (swing boogie), tačiau džaivas (jive) palaipsniui tapo bendru šį šokį apibūdinančiu žodžiu.
Po karo bugis (boogie) tapo viena iš dominuojančių šokio formų, tačiau neretai šis šokis buvo kritikuojamas kaip vulgarus, iš užsienio atkeliavęs šokis. Anglijos šokių instruktoriai sukūrė elegantišką ir gyvybingą pramoginių šokių džaivą, kuris buvo šokamas pagal šiek tiek lėtesnę muziką, o 1968 m. šis šokis įtrauktas į Lotynų Amerikos šokių programą kaip penktas Lotynų Amerikos šokis.
Straipsnis parengtas remiantis šių šaltinių informacija:
https://en.m.wikipedia.org/wiki/Jive_(dance)
https://flashbak.com/cab-calloways-hepsters-dictionary-a-guide-to-the-language-of-jive-1938-378657/
https://www.liveabout.com/jive-dance-basics-1007196
https://www.wikidancesport.com/wiki/41/jive
https://www.dancetime.com/dance-styles/jive/
Kelionės po šokių pasaulį 