Valsas – tai šokis bene stipriausiai pakeitęs šokio tradicijas ir kultūrą. Tais laikais, kai valsas pradėjo populiarėti, aukštuomenėje buvo įprasta šokti didingus, iškilmingus šokius, šokamus pagal griežtas taisykles, partneriams beveik neliečiant vienas kito (na, daugiausiai laikantis už rankų), tuo tarpu valsas buvo žymiai greitesnis ir šokamas uždaroje pozicijoje, o tai kėlė senųjų tradicinio šokio gerbėjų, ypatingai vyresnės kartos, pasipiktinimą, dėl to iš pradžių valsas laikytas amoraliu.
Valso pavadinimas kilo iš vokiečių kalbos žodžio waltzen, kuris reiškia sukti arba slysti. Šis šokis pirmą kartą atliktas Vokietijoje XIII a. Šis valstiečių sugalvotas šokis su daug sukinių gerokai skyrėsi nuo tuo laiku dvaro rūmuose populiarių šokių, ir buvo priimtas su entuziazmu. Šiuolaikinis valsas atsirado Vienos priemiesčiuose ir Austrijos kalnų regionuose ir buvo sukurtas aukštuomenei.
Išmokti pagrindinius valso žingsnius buvo gana lengva, dėl to kai kurie šokio mokytojai buvo pradėję baimintis, kad dėl valso jų profesija taps nebesvarbi.
Šis šokis įkvėpė svarbiausius to meto Europos kompozitorius kurti valso muziką, manoma, kad viena iš valso populiarėjimo priežasčių buvo Johano Štrauso (Johann Strauss) bei Franco Lanerio (Franz Lanner) kūriniai. Šių kompozitorių kurta muzika aidėjo Austrijos ir Vokietijos salėse, visoje Europoje ir griovė nuostatas, jog valsas yra amoralus ir skandalingas. XIX a. viduryje valsas išpopuliarėjo JAV. Tiesa, čia valsas įgijo naujas formas, viena populiariausių versijų Bostono valsas, lėtesnė Europietiškojo valso versija su labiau ištęstais žingsneliais.
Šokio istorikų nuomone, Bostono valsas pasirodė Europoje apie 1903 metus ir buvo šokamas iki maždaug 1914 metų.
Per Pirmąjį pasaulinį karą valso choreografija dar labiau pasikeitė tapo dar laisvesne, o šokėjai šoko dar labiau susiglaudę nei anksčiau.
Lėtojo valso istorija siejama su naujo šokių stiliaus atsiradimu, kuris buvo pavadintas anglų stiliumi. Manoma, kad lėtojo valso atsiradimui turėjo įtakos jaunosios šokėjų kartos „šokių revoliucija“, kurios šokimo būdas buvo panašus į natūralų judėjimą.
XX a. viduryje lėtas valsas buvo įtrauktas į standartinių pramoginių šokių oficialiąją programą.
Tekstas parengtas remiantis šiais šaltiniais:
Kelionės po šokių pasaulį 