Jau kuris laikas brandinau mintį parašyti apie šou kūrimą, norėjosi atidžiau pažvelgti į visą kūrybinį procesą, emocijų skalę lydinčią ir pasiruošimą, ir pasirodymą, šokėjų sau keliamus tikslus. Nesvarbu, kiek metų šoki, nesvarbu kelintą šou pasirodymą šoksi, kūrybinis procesas vis tiek susideda iš tų pačių etapų: idėjos, dainos, choreografijos kūrimo, daugybės treniruočių, įsijautimo į šou personažų vaidmenis, sceninio įvaizdžio kūrimo, ir, žinoma, pačios spalvingiausios emocijų skalės. Norėjosi aprašyti ne tik savo asmeninę patirtį ir iššūkius, bet ir apjungti į vieną tekstą pačias įvairiausias šou kūrimo patirtis taip, kaip jas matome mes – neprofesionalios šokėjos. Džiaugiuosi, kad prie šios idėjos entuziastingai prisidėjo kelios renginio “Šokio istorijos” solo šou pasirodymų dalyvės, sutikusios pasidalinti savo istorijomis.

Susipažinkime – šokėjų portretai

Visas renginio dalyves vienija bendras pomėgis – šokis. Nors dažnai su daugeliu merginų susitinkame treniruočių salėje, varžybose ar kituose šokių renginiuose, viena apie kitą daugiau žinome mūsų bendro pomėgio – šokių – kontekste, o profesinė sritis ir kiti pomėgiai dažnai “lieka už kadro”. Tad prieš pradedant gilintis į šou kūrimo subtilybes, susipažinkime ir pasikalbėkime apie profesinę patirtį, pomėgius ir, žinoma, patirtį šokių srityje! 😉

Dovilė: “Didžiąją darbingo amžiaus dalį leidžiu pardavimų srityje ir man tai patinka. Pastaruoju metu vėl prisiminiau savo pomėgį – fotografiją, nes negaliu atsispirti žibančioms klientų akims, kai jos pamato rezultatą. Taip pat domiuosi kinu, teatru, viešojo kalbėjimo subtilybėmis ir viskuo, kas susiję su scenos menu. Šokį, kaip saviraišką, atradau anksti. Labai gerai atsimenu pirmąjį šokio spektaklį miesto renginyje, kuriame dar ikimokyklinio amžiaus gavau vaidmenį. Nuo to karto šokis rado išskirtinę vietą mano širdyje ir niekada nepaliko.Toliau sekė įvairūs šokių, dramos būreliai, dainų šventės, koncertai su Lietuovos atlikėjais, TV projektai. Turėjau įdomios patirties didžiajame kine įsiamžinant juostoje su A.Mamontovu “Nereikalingi žmonės“, kurioje teko šokti airiškus šokius! Susidūriau su dauguma šokių stilių, tačiau mažiausiai su pramoginiais. Smalsumas nugalėjo ir taip atsiradau pro/am judėjime. Apie septynerius metus šoku grupiniuose formation pasirodymuose, o solo šou pradėjau prieš trejetą metų. Tai bus trečiasis šou pasirodymas.”

Sonata: “Dirbu teisinėje srityje, notaro padėjėja. Mano pomėgiai sportas, muzika. Pro/am šoku 1 metus, tai bus trečiasis mano pasirodymas “Šokių istorijose”.

Deimantė: “Savo gyvenimą beveik galiu skirstyti į gyvenimą iki kelionės ir po kelionės. Prieš porą metų beveik metus viena keliavau po Aziją ir Pietų Ameriką. Taigi, iki kelionės buvau advokatė, na, o po kelionės perėjau į investicijų valdymą. Taigi, abu mano profesiniai gyvenimai visiškai nesuderinami su šokiu. Tačiau, matyt, tai ir žavi. Be šokių užsiimu įvairiomis kitomis ekstremaliomis veiklomis – jėgos aitvarai, snieglentė, wake-board’as. Mokausi šokti 2-3 metus. Nepilnus metus šokau iki kelionės po pasaulį, o grįžusi lengvu režimu treniruojuosi apie 1,5 metų. Tačiau taip pat šokau vaikystėje, tad šokis man nėra svetimas nuo mažų dienų. Pirmajame pramoginių šokių konkurse dalyvavau, kai man buvo vos šešeri metukai. Jų buvo ne vienas ir ne du. Visus ir kiekvieną atskirai prisimenu lyg tai būtų buvę vakar. Įspūdžiai liko visam gyvenimui. Tai bus mano antrasis šou pasirodymas.”

Skaidruolė: “Ir darbas, ir pomėgiai reikalauja tam tikro atsidavimo, sąžiningumo ir meilės visa kame. Darbo sferoje ekonominiai, buhalteriniai bei prekybiniai aspektai reikalauja atidumo, greitos reakcijos ir mokėjimo bendrauti. Šokių pasaulyje reikia be abejo viso to ir dar daugiau! O šokių ritmu gyvenu ganėtinai seniai.”

Ieva: “Baigiau sveikatos mokslus ir dirbu infekcijų kontrolės srityje vienoje iš Vilniaus ligoninių. Infekcijų kontrolė man ne tik darbas, tačiau ir vienas hobių, todėl šioje srityje nuolat dirbu ir kituose darbuose, dalyvauju projektuose. Todėl pomėgiams laiko lieka labai nedaug. Be šokių, dar mėgstu išvykas motociklu (tolimiausia kelionė – iki Nicos ir Kanų). Jei randu laisvą minutę, skaitau knygas – mėgstu tikras istorijas, filosofiją, psichologiją; meilės romanai ir dramos – tikrai ne man :). Šokti patiko nuo vaikystės, tačiau niekada nesu lankiusi pramoginių ar latino šokių. Rimčiau šokiais susidomėjau prieš kokius 5-6 metus. Keletą metų nesistemingai lankiau solo latino treniruotes, dabar šoku individualiai, nes norėjau greitesnės pažangos ir sudėtingesnių choreografijų.”

Lina: “Ilgą laiką dirbu pardavimo, personalo valdymo srityje. Pomėgių turiu įvairiausių nuo kalnų slidinėjimo su gera kompanija, iki ramaus poilsio prie jūros, vienatvėje, bet didžiausias – šokiai, dar lankau zumba treniruotes. Šoku jau ilgai, apie 8 metus, o viskas prasidėjo nuo solo latino pamokų. Sužinojusi apie pro-am (profesionalo šokėjo ir mokinės) pamokas, nusprendžiau jas pabandyti. Iš pradžių galvojau – pabandysiu tik keletą pamokų ir grįžtu prie solo.. Bandau iki šiol, jau penkti metai 😂😂😂 Šis šou man ketvirtasis, bet pirmasis su šiuo treneriu.”

Reda: “Apie save trumpai galėtų papasakoti tik vyrai Mano darbo sritis nėra susijusi su šokiais. Kaip mes kartais juokiamės, mums moka už tai, kad kalbame ir rašome – esu advokatė.
Pomėgių esu turėjusi visokių – nuo teniso iki buriavimo, o labiausiai prilipęs ir geriausiai pavykęs – fotografija. Mokykloj tikrai nesimokiau šokti, jokių šokių pagrindų neturiu. Prieš daug metų (tikrai daug) lankiau Petreikio šokių studiją, paskui pabandžiau solo latino, pro/am, bet niekas taip neprilipo, kaip tango.

Daina ar šokis – įkvepia šou pasirodymui?

Šou kūrimas, kaip ir bet koks kitas projektas, prasideda nuo idėjos, kurią treneris arba šokėjų pora nori įgyvendinti. Kartais šou idėjai įkvepia patinkanti daina, kuriai skambant nori papasakoti savo istoriją, kartais apie šou pradedi galvoti nuo šokio ar šokių, kuriuos norėtum sušokti, ir tik tuomet renkiesi dainą. Peržvelgusi savo patirtį suprantu, kad teko išbandyti abu variantus. Dažniausiai pasirinkdavome šokį, o tik tuomet – dainą. Beje, šį kartą būtent trenerio pasiūlyta daina tapo pagrindu būsimam šou, kai klausaisi dainos ir supranti: “taip, klausydama šios dainos tikiu, kad pagal ją sukursime įdomų šou pasirodymą”.

Kai iš pradžių pasirenki šokį, atrodo, kad kūrybinis procesas turėtų užtrukti, nes teks rinktis dainą, tačiau žinojimas, kokios dainos ir kokios emocijos nori, viską greitai sudėlioja į vietas. “Galvojau apie dainą, kuri mane uždegtų, kurią išgirdus kojos nevalingai pradėtų judėti”, – dalinasi kūrybinio proceso eiga Deimantė. – “Galvoje sukosi keletas tokių dainų ir būtent iš jų, bendru sutarimu, išsirinkome šių metų dainą – nugalėtoją. 🙂 Dainą, kuriai teko garbė būti mūsų šou daina :)”

Kartais dainos pasirinkimas užtrunka ilgiau. Atrodo, išklausai daug dainų, vienas atmeti, nes kažkuo neįtinka, kitas pasižymi, kaip vertas dėmesio, tuomet diskutuoji su treneriu ir vėl atmetimo būdu renkiesi tą vienintelę dainą, kuri atitiks abiejų šokėjų lūkesčius. O kartais dainą pasirinkti pavyksta labai greitai ir lengvai, nes sutampa požiūriai, mintys. “Dainą šokių pasirodymui išsirinkome labai greitai”, – pasakoja Ieva. – “Justas (treneris) užklausė, kokie filmai man patinka. Paklausėme keleto galimų variantų – ir apsisprendėme.”

Įdomu tai, kad šou pasirodymui įkvėpti gali ne tik daina ar šokis, bet ir trenerio pomėgis dainuoti, o tuomet šou tampa iššūkiu ne tik partnerei, bet ir partneriui. “Vieną jaukų vakarą sėdėjom su kompanija, kurioje buvo Justinas. Jis tą vakarą daug dainavo, o man jo klausantis kilo mintis, kad galėtume kartu sukurti šou pasirodymą, kuriame Justinas dainuotų”. – Prisimena Lina. – “Jis pasiūlė dainą, kuri tinka jo dainavimui ir renginio temai – kinas. Taigi, šou metu mūsų abiejų laukia išbandymas, man su naujuoju treneriu, jam pirmas kartas scenoje dainuojant.”

Scenoje tampi kitu žmogumi

Šou pasirodymas įpareigoja šokiu papasakoti tam tikrą istoriją. Tai gali būti pasakojimas apie meilę, neapykantą, grožį, aistrą, viename pasirodyme gali būti susipynę daug skirtingų emocijų, jausmų. Norėdama šokiu papasakoti istoriją turi perlipti per save, tapti kažkuo kitu, kažkuo, ko reikalauja kuriamo šou idėja.

Kaip pasakoja Deimantė, praėjusias metais “Šokio istorijų” dalyviai stebėjo jų šou pasirodymą apie meilę, kuri degina iki skausmo ir pakylėja iki dangaus, o šį kartą pora savo šokiu ir nusprendė “uždegti“ publiką.

“Esu įkūnijusi romantišką rumbos šokėją bei atlikusi energingą retro jive šou numerį. Šįkart kursiu dar kitokį personažą: ekstremalioje, kovingoje atmosferoje bandančią išgyventi ir išlikti elegantiška – moterį (visai kaip šių dienų viską spėjanti moteris… :))”, – dalinasi mintimis apie būsimą vaidmenį Dovilė.

Sonata kuriamame šou pasirodyme įkūnys dramatišką personažą – moterį, besiblaškančią tarp meilės ir gyvenimo tikslų siekimo.

Ne visuomet yra lengva tapti tuo, ko iš tavęs reikalauja šokis, tad turi nuolat ieškoti būdų, kaip tai įgyvendinti, kaip išjausti būtent tą emociją, kurios reikia.

Kaip teigia Dovilė, kiekviename personaže tenka ieškoti dalelės savęs, tai leidžia įtikinamiau atskleisti reikalingą emociją, šokio idėją. “Įsikūnyti į kuriamą personažą nėra sunku, nes partneris padeda. Per jausmus, per emocijas, bet taip, įsijausti reikia…” – pasakoja Sonata. – “Daug padeda ir muzika, jeigu ją pavyksta išjausti, tuomet per judesį, išraišką pavyksta pasakyti ir atskleisti šokio idėją…”

Iš tiesų, norint sukurti tą personažą, kurio reikalauja šokio idėja, labai svarbus trenerio palaikymas ir pajautimas, kas partnerei tinka, ką ji gali, ko ne.

“Šokių pasaulyje reikia laisvės jausmuose, pojūčio bei subtilaus kontakto su savo treneriu.” – Svarsto Skaidruolė. – “Ruošiantis svarbu, kad treneris pajustų partnerės vidinį pasaulį. Kadangi Justinas mane gerai supranta, jau vien dėl to ruoštis šiam “Šokių istorijų” pasirodymui nėra sudėtinga. Juk meilė gyvena mumyse visados, kokia ji bebūtų – švelni žemiška arba truputį kitokia.”

Skaidruolei pritaria ir Dovilė, jos manymu, geras kūrėjas visada geba parinkti tinkamą vaidmenį šokio spektaklyje. “Mano mokytojas bei partneris moka įsiklausyti, pajusti ir priderinti mano galimybes choreografiniam sumanymui. Dabar svarbiausia užduotis viską įgyvendinti. Laukiu su nekantrumu!” – sako Dovilė.

Jei tai pirmasis tavo šokių pasirodymas, galvoji ne tik apie būsimą vaidmenį, bet ir nerimauji, svarstai, ar vertėjo tam ryžtis.

“Manęs laukia pirmas šokių pasirodymas. Kuo jis arčiau, tuo dažniau užduodu sau klausimą “Kodėl aš tam pasiryžau?“ :). Man tai savotiška avantiūra, nes nesu scenos žmogus.” – Pasakoja Ieva. – “Profesinėje veikloje neretai tenka viešai kalbėti, vesti mokymus, kartais labai didelėms ir sudėtingoms auditorijoms, tačiau savo srityje, kurią žinau ir suprantu, jaučiuosi saugiai. Šokių pasirodymas – visai kas kita, teks išeiti iš “komforto zonos“… Esu tikra, tik dėl to, kad jei to nepadarysiu – gailėsiuos :)”.

Kūrybinis procesas

Vieni treneriai linkę patys sukurti šokio choreografiją, kiti įtraukia į procesą ir savo partneres.
Rašydama šį tekstą prisiminiau savo pirmuosius šou pasirodymus ir pasiruošimą jiems, tuomet, šokant vos 1-2 metus, atrodė nedrąsu įsitraukti į kūrybinį procesą, nes viskas nauja ir neįprasta, nežinai, kaip turi būti arba kas yra teisinga ar neteisinga šokyje. Tiesiog pasitiki treneriu, kaip profesionalu, ir į kūrybinį procesą įsitrauki minimaliai.

Kaip pasakoja Ieva, Justas – puikus treneris, kuris žino, koks mokymo metodas ir bendravimas skatina siekti rezultato, padeda atsiskleisti per šokį. Tad jos teigimu, pasirodymui choreografiją kūrė Justas, tačiau kai kurie judesiai ar elementai atsirado spontaniškai šokant. “Nuo pradinio derinio varianto dabartinė choreografija kiek pasikeitė – tai nuolatinis kūrybinis procesas, :)” – dalinasi mintimis Ieva.

Choreografijos kūrimas gali tapti bendru darbu, kurio dalyviai yra abu šokėjai ir visai neturi reikšmės, kad partneris yra profesionalas, šokio srities žinovas, o partnerė – mokinė. Sujungus dvi skirtingas patirtis, diskutuojant, dalinantis mintimis – kūrybinis procesas tampa dar įdomesniu abiems pusėms.

“Manau, kad mūsų kūrybinį procesą galėčiau pavadinti bendradarbiavimu. Žinoma, Justinas profesionalas, jis geriausiai žino, kas, kada, po ko ir kaip geriausiai tinka ir gražiausiai žiūrisi, tačiau pats procesas buvo tikrai įdomus ir jame dalyvavome abu – keisdamiesi mintimis, idėjomis, bandydami įvairias figūras,” – apie kūrybinio proceso iššūkius pasakoja Deimantė. – “Vis dar susiduriame su situacija, kai atrodo, kad vienos ar kitos vietos nesušoksiu. Klausiam savęs, gal supaprastinam? Tačiau tą pačia sekundę abu susižvalgome, nusišypsome ir ištariame: “viskas pavyks! Ir judame toliau, užsibrėžę, regis daugiau nei galiu pajėgti, tačiau tai ir motyvuoja.”

Kiekvienas treneris turi savitą šokio kūrimo metodiką, kurią pritaiko kiekvienai savo partnerei. Nors Lina, kaip ir Deimantė, savo būsimą šou rengia kartu su tuo pačiu treneriu Justinu, Lina kūrybinį procesą mato kiek kitaip, tačiau, kaip ir Deimantė, džiaugiasi galėdama dalyvauti visame kūrybiniame procese.

“Mano treneris mane analizavo: ar aš sugebėsiu, išdrįsiu sušokti vieną ar kitą derinuką, ar ne per sudėtinga. Net kildavo abejonių, kodėl tiek daug klausinėja. Jis mane įtraukė į savo kūrybinį darbą ir man tai patiko 😉”, – dalinasi savo įspūdžiais Lina. – “Pradžia buvo sunki, atrodo, nepavyks sušokti, tačiau po truputį išmokom. Žiūrovai nematys sudėtingų derinių ar dar sudėtingesnių šou elementų, jie matys du žmones, kurie beprotiškai myli savo pomėgį.”

Kiek reikia treniruotis, norint paruošti šou pasirodymą?

Nuo šou idėjos iki pasirodymo scenoje praeina tam tikras laiko tarpas. Kiek pora užtruks ruošdama šokį labai priklauso nuo treniruočių intensyvumo, nuo partnerės “šokių stažo” ir daugelio kitų faktorių. Prisimindama du savo paskutinius šou pasirodymus, kuriuos ruošėme su treneriu Mantu, suprantu, kad mažiausiai laiko pasirengimui “sugaišome” naujausiam šou pasirodymui, o savo pirmąjį šou ruošėme su pertraukomis, kokius 4-5 mėnesius.

Reda pasakoja, jog pasirodymui pradėjo ruoštis prieš keletą mėnesių, tačiau tiksliai to negali įvardinti. Jos teigimu, labai sunku pamatuoti pasirengimo trukmę, nes pasiruošimas vyko su pertraukomis. Reda juokiasi, jog pasiruošimui sudėvėjo vieną batelių porą, ir kad mokymosi procese labiausiai reikia – patogių batų, protingo partnerio, noro ir laiko. 🙂

“Neseniai facebook’e aptikau taiklią citatą, kad yra šokėjai su talentu, kurie ateina ir tiesiog šoka, ir visi kiti, kurie šokių salėje dirba, dirba ir dirba.. ” – sako Reda. – “Neabejoju, kad visada atsiras skaičiuojančių klaidas, bet, kaip sako, sena rytiečių išmintis – “grožis yra žiūrinčiojo akyse” , todėl vieniems neįtinka ir Vilniaus tango teatro žvaigždės, o kiti mėgaujasi paprastų milongų vaizdais. Manau, kad nėra vieno atsakymo į klausimą, kiek laiko reikia mokytis – procesas nesibaigiantis, tiesiog iš vieno lygio pereini į kitą, ir taip toliau.”

***

Taip, mes – neprofesionalios šokėjos – matome šou kūrimo procesą. Jei papasakotos istorijos sudomino? Jei norėtum straipsnio herojes ir daug kitų ne profesionalių šokėjų pamatyti scenoje? Jei ir tu turi svajonę šokti bei papasakoti savo šokio istoriją? Gegužės 4 d. (šeštadienį) 19:00 val. užsuk į Lenkų kultūros namus ir pamatyk mūsų pasakojamas šokių istorijas!

Sceninis įvaizdis dar viena didelė tema, kuriai norisi skirti dėmesį. Taigi, apie sukneles, šukuosenas ir makiažą diskutuosime jau visai netrukus 😉