Kai prieš keletą savaičių pamačiau Vitalijos nuotraukas iš argentinietiško tango vakaro, pagalvojau, jog būtų labai įdomu sužinoti daugiau apie šio pasirodymo, šio šokio istoriją. Nuostabu tai, kad Vitalijos pasakojimas visai netikėtai išpildė ir vieną mano metų senumo idėją – papasakoti apie argentinietiško tango mokymosi ypatumus tinklaraštyje. Tad, panašu, kad kartais reikia išlaukti arba, kaip sakoma, viskam savas laikas 😉

Neseniai facebook pasidalinai savo pasirodymo su Vilniaus tango teatru nuotraukomis. Papasakok, nuo ko viskas prasidėjo ir koks tai buvo renginys?
Seniai svajojau išmokti šokti argentinietišką tango, o paskutiniu metu vis dažniau pradėjau apie tai galvoti. Ir kaip tik šį rudenį, pamačiau Vilniaus tango teatro skelbimą apie renkamas nedideles grupes moterims susipažinti ar patobulinti tango techniką ir žingsnius! Pradėjus lankyti šias pamokas pas nuostabią šokėją Inetą, netikėtai atsirado dar viena galimybė – mokytis su tango profesionalais bei paruošti pasirodymo šokį Vilniaus tango teatro scenoje. Šios galimybės, supratau, kad nenoriu praleisti 🙂

Ar tavo šokio partneris profesionalus tango šokėjas?
Taip, susipažinau su puikiais ir mylinčiais argentinietiško tango šokį profesionalais: choreografu ir meno vadovu Sigitu bei šokėju Simu.

Papasakok daugiau, kaip ruošėte šį argentinietiško tango pasirodymą?
Pirmoje, kaip ir visose kitose repeticijose, kurių buvo sutarta dešimt, sutikdavome tryse: Sigitas, Simas ir aš. Žingsnis po žingsnio, kantriai judėjome į priekį. Buvo visko 🙂 Labiausiai įstrigo tai, kad, kai man nepavykdavo kažko atliktu, visada sulaukdavau padrąsinimo: “turi jaustis komfortiškai, judesys turi būti organiškas, vadinasi, mes turime kartu ieškoti tinkamiausio varianto, viskas pavyks, kt.” Sigito ir Simo tikėjimas manimi, labai įkvėpė! Aš savimi tiek netikėjau, kiek jie tikėjo ir motyvavo mane. Pradėjome ruoštis pasirodymui lapkričio pabaigoje, o renginys, kuriame turėjau šokti buvo numatytas sausio 11 d., tad laiko mokymuisi turėjau ne tiek jau ir daug. Prisipažinsiu, jaučiausi visai “žalia” tango technikoje, nepaisant to, kad lotynus šoku ne pirmus metus, o kojos lyg moka šokti :))) Skirtumų atradau nemažai, pavyzdžiui, vien pėdų patempimas: lotynuose pirštai patempti, o tango – kulno akcentas ir t.t.. Tad minčių, ar ne per drąsiai pasielgiau, buvo pakankamai. 🙂

Kokia buvo šokio idėja?
Prisipažinsiu, neturėjau jokios išankstinės nuomonės, koks turėtų būti šokis – tiesiog norėjau priartėti arčiau prie savo svajonės – šokti argentinietišką tango. Su Sigitu ir Simu iškart sutarėme, kad pasitikiu jais, kad kuriame tokią šokio choreografiją statome šokį tokį, kokį jie mato ir ką per šį laiką pavyks paruošti. Visiškai pasitikėjau jais. Pasirinkome stiprią muziką “Ojos negros”, tad kūrėme dramatišką šokį.

Kas lengviau/ sunkiau, o gal šių patirčių negalima lyginti – pasirengti lotynų šou ir argentinietiško tango šou?
Man labiausiai patiko, lyginant su lotynais, kad šįkart visada kartu buvo choreografas Sigitas, kuris iš šalies matė mano galimybes ir kartu su Simu ieškojo man geriausiai tinkančio varianto, stengėsi supažindinti ir su šokio technika, ir tuo pačiu kurti šokio choreografiją. Lotynuose yra tekę pasitelkti profesionalus, kurie stebėjo ir koregavo esamas choreografijas iš šono, bet, tiesa, pakankamai retai. Kadangi tiek lotynuose, tiek mokantis tango man gerai sekasi šokti su kantriais ir profesionaliais mokytojais bei šokėjais (tiek lotynuose Rolandas, tiek tango Sigitas ir Simas tuo tikrai pasižymi), labai svarbūs yra tie patys dalykai: klausyti ir daug dirbti:)

Šokai šou pro/am renginyje, šokai argentinietišką tango šiame renginyje – atrodytų patirtis ir emocijos turėtų būti panašios, o kaip yra iš tiesų?
Abiem atvejais, tik teigiamos emocijos ir pastangos suvaldyti jaudulį, nors patirtys kažkiek ir skiriasi. Man patinka mokytis naujų dalykų, kurti šokio emociją, “veža” tas adrenalinas ir šypsenos po kiekvieno pasirodymo. Suprantu, kad pasitikėjimas šokio partneriu bet kurioje scenoje ar šokių aikštelėje konkursų metu, yra labai svarbus ir kas beatsitiktų. Juk publika nebūtinai pastebi padarytas klaidas 🙂 Šalia anksčiau buvusios patirties, šįkart, jaučiuosi prisilietusi arčiau ir profesionaliau prie tango šokio bei labai džiaugiuosi užsimezgusia gražia draugyste su nuostabiais tango šokio ir kultūros mylėtojais, kuri, tikiu, kad tęsis ir pasibaigus šiam projektui.

Nuotraukose pastebėjau, jog po pasirodymo tave kalbino šokio partneris prieš žiūrovų auditoriją – apie ką tau teko pasakoti?
Mane kalbino teatro šokėjas Evaldas, tai buvo staigmena – iškart po šokio, kai nulipau nuo scenos. Kiek pamenu – tai daug gražių ir šiltų žodžių, komplimentų, aplodismentų bei padėka nuostabiems šio teatro profesionalams, visai teatro komandai.

Berods argentinietišką tango esi šokusi pirmajame “Šokio istorijų” renginyje, tad norisi paklausti, ką tau reiškia arba kuo tau patinka/yra ypatingas argentinietiškas tango?

Man labai patinka šio šokio temperamentas, emocija, vyro ir moters santykis jame. Patiko šokyje kurti emociją, kai moteris yra išdidi, bet kartu ir kukli, šiame šokyje esi tik su partneriu, nors šoki publikai (priešingai nei lotynuose, kur dažniau turi bendrauti ir flirtuoti su publika). Tikiuosi, pasirodymo metu man pavyko perteikti bent dalį to, ką išgirdau iš Sigito ir Simo pamokų metu:)

Ar ketini ir toliau mokytis šokti argentinietišką tango?
Priartėjusi arčiau prie svajonės, norisi jos nepaleisti ir tęsti. Yra daug minčių, idėjų, susitarimų. Manau, kad šokant argentinietišką tango mane dar pamatysite 🙂
Tuo pačiu, negaliu pabaigai nepaminėti: jei kam patinka tango, labai kviečiu apsilankyti Vilniaus tango teatre, kur jauki atmosfera, skamba puiki muzika ir dainos bei šoka tikri profesionalai!

Tekste naudojamos Dalios Bučytės nuotraukos.