Dar vieno šokėjo ir šokių trenerio Justino Mejerio – istorija. Šis treneris kuria nuolat besišypsančio, dėmesingo ir komunikabilaus žmogaus įspūdį, o jo atsakymai šį įspūdį tik dar labiau sustiprina. Kaip sako viena iš Justino studenčių Marija: “Kai pradėjau pas jį treniruotis – pirma mintis buvo ta, jog labai smagu, kad nejaučiu baimės kažką neteisingai atlikti ar suklysti. Justas niekada nepasijuoks. Net ir draugiška pašaipa, ypač, kai žmogus labai stengiasi ir jam tai labai svarbu, gali išmušt iš vėžių. Todėl labai saugu, kai treneris taip pat nuoširdžiai stengiasi išaiškinti ir padaryti taip, kad tas, kas nesigauna, gautųsi.“☺️

Justinai, kaip prasidėjo tavo kelionė po šokių pasaulį?
Nuo pat vaikystės buvau judrus vaikas, darantis įvairiausias išdaigas ir nenustygstantis vietoje. Mamai net nekilo kitų minčių, į kurį būrelį mane leisti, nes nuo pat mažens šokdavau užsidaręs kambaryje. Šokius ir mokyklą pradėjau lankyti vienu metu – būdamas šešių metų. Tačiau, mokyklą užbaigęs šokių nenutraukiau ir dar sėkmingai savo karjerą tęsiau Vilniuje.

Kada pradėjai savo šokių trenerio karjerą?
Šokių trenerio karjerą pradėjau būdamas dvidešimt vienerių. Nors niekad ir nemaniau, kad šis darbas man, bet pabandęs supratau, kad tai mane veža ir aš noriu mokyti kitus!

Kuo tau įdomi pro/am sritis? Kelias studentes šiuo metu mokai šokti?
Darbas su pro/am išties labai neįkainojamas, nuostabus ir įdomus! Nežinau, kur dar galėčiau sutikti tiek daug gerų, protingų bei nuoširdžių žmonių. Dirbdamas su pro/am kiekvieną dieną jaučiuosi motyvuotas savo asmeniniame gyvenime. Visos studentės lyg energijos varikliukai, kurie mane pakrauna ir stumia į priekį.
Kiek turiu studenčių…. hmmm… dabar nepasakyčiau tikrai 😉… bet gi ne skaičiuje esmė, o santykio kokybėje.

Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduri pro/am srityje?
Didžiausias iššūkis ir, manau, vienintelis, atsiminti be galo daug choreografijų, kurios skirtingai pritaikytos kiekvienai studentei.

Kokių ambicijų turi kaip šokių treneris?
Mano, kaip trenerio tikslas ir ambicija, išmokyti kiekvieną žmogų, kuris nori šokti – nesvarbu ar jam yra 15 ar 45 metai. Amžius ne rodiklis ir tai yra tiesa. Jeigu yra noro, viskas yra įmanoma, būtent tai noriu parodyti kiekvienai savo tikslų siekiančiai studentei. Viskas yra pasiekiama su dideliu darbu!

Neseniai baigei šokėjo-sportininko karjerą. Kas paskatino tave priimti tokį sprendimą? Ar svarstai galimybę po kurio laiko grįžti į varžybų aikštelę?
Paskutinius du metus svarsčiau, ar tikrai noriu varžytis su kitais šokėjais varžybose, ar savo laisvalaikį skirti šou numerių kūrybai. Aišku, mintys krypdavo į šou kūrybą, nes varžybų per penkiolika metų jaučiausi atsikandęs… Šiomis mintimis pasidalinau su partnere, tačiau jos prioritetai ir tikslai buvo kiti. Ji norėjo gerai sudalyvauti varžybose ir siekti profesionalių karjeros rezultatų. Deja, kad ir kaip buvo gaila, mes draugiškai nusprendėme eiti skirtingais keliais…
Apie grįžimą šiuo metu net neturiu minčių, nors ir pasitaikė įvairiausių, gundančių pasiūlymų… visgi neatmetu galimybės, jog kažkada grįšiu, negali žinoti, kaip viskas pasisuks…

Ar tavo studijos yra susijusios su šokiu?
Mano studijos nėra susijusios su šokiais. Šiuo metu studijuoju multimedijos kompiuterinį dizainą, tai viena iš informatikos šakų Vilniaus Gedimino Technikos universitete.
Kodėl? Manau, kad studijuodamas šokius būčiau įgijęs teorijos, kurios vis tiek niekada nebūčiau naudojęs. Be to, tuo metu net negalvojau apie trenerio darbą… Dabar suprantu, kad geras pedagogas yra ne tik tas, kuris turi labai daug teorinių žinių, bet ir tas, kuris turi nemažai praktikos.

Kaip manai, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti treneris, kad į jo individualias ar pamokas grupėje rinktųsi būriai norinčių šokti?
Labai geras klausimas! Tai išties labai didelis menas ir visatos energijos dėsnių suvokimas. Pabandysiu apibendrinti tai į penkias taisykles:

• Pirmoji taisyklė – sugebėjimas žmogų priimti tokį, koks jis yra. Matyti tik geriausius šio žmogaus bruožus ir apie tai jam vis garsiai sakyti. Tik taip įgyji žmogaus pasitikėjimą.
• Antroji taisyklė – būti paprastam ir tokiam, koks esi iš tikrųjų. Gyvenime ir taip per daug netikrumo.
• Trečioji taisyklė – mokėti bendrauti ir bendradarbiauti. Gali dešimt metų kurti savo reputaciją ir vienu žodžiu ją sugriauti.
• Ketvirtoji taisyklė – matyti savo darbą ne kaip darbą, o kaip amatą, kurį kiekvieną dieną gali su meile vis naujai kurti. Juk laimingi darbo valandų neskaičiuoja :))
• Penktoji taisyklė – niekada nesustoti tobulėti tiek asmeniame, tiek profesiniame gyvenime. Kuo geresnis suvokimas, tuo geresni veiksmai. Kuo geresni veiksmai, tuo sėkmingesni rezultatai. ❤️