Balandžio 29 d., Tarptautinę šokio dieną, praūžė antrasis šokių renginys „Šokio istorijos“. Kaip praėjusį kartą pilnas gerų emocijų, jaudulio, šypsenų ir iššūkių sau. Džiaugiuosi, kad viena iš renginio organizatorių Edita Kondratienė įkalbėjo prisijungti prie pro-am grupės šou pasirodymo (formation show)*. Nors repeticijų ir rūpesčių padaugėjo – dalyvavimas paliko puikias emocijas ir patirtį.

Pasiruošimo maratonui pasibaigus – suprantu, kad kas savaitinių repeticijų, juoko, diskusijų apie aprangą ar tiesiog paplepėjimų rūbinėje su merginomis labai trūks. Visa tai norisi išgyventi dar kartą – lydėjusias emocijas, nuotaikas, patyrimus ir atradimus aptarti su visomis šou pasirodymo dalyvėmis, o visą kūrybinį procesą pamatyti choreografo akimis. Tad apie viską nuo pradžių.

Idėja, suburianti skirtingos patirties šokėjus

Įgyvendinti savo idėją – choreografiją sukurtą pagal “Queen“ dainą „Show Must Go On“ – mus subūrė vienas iš renginio organizatorių, profesionalus šokėjas Rolandas Beržinis, kuris jau senokai buvo sugalvojęs pagal šią “Queen“ dainą sukurti šokį.

“Mintyse turi sukurti visą šokio piešinį ir įsivaizduoti, kaip tai atrodys ant parketo.“

„Jau senai buvau nusižiūrėjęs šitą dainą, bet kadangi vis kildavo naujų idėjų, tai ją atidėdavau tolimesniems pasirodymams. Be to, daina pakankamai stipri ir tekstas, ir priedainis,“ – pasakoja Rolandas. –  „Choreografiją sukurti nėra sunku. O su patirtimi pradedi atsižvelgti į skirtingus aspektus. Galvoji apie šešias poras: kaip jos judės aikštelėje, kaip atrodys, kokiu kampu bus pasisukusios, kur bus partnerių rankos, kokios jų pozicijos. Taigi, mintyse turi sukurti visą šokio piešinį ir įsivaizduoti, kaip tai atrodys ant parketo.“

Šokome 6 poros – mėgėjos ir profesionalūs šokėjai – Jelena ir Nikita, Vitalija ir Rolandas, Lina ir Gabrielius, Irmina ir Justinas, Jolanta ir Vykintas, Jekaterina ir Mantas. Tad mūsų grupė suvienijo skirtingą šokio patirtį turinčius žmones – profesionalius šokėjus ir šokio trenerius, kurių pažintis su šokiais prasidėjo vaikystėje, ir šokėjas mėgėjas, kurių gyvenime šokis atsirado gana neseniai – prieš keletą ar keliolika metų.

„Jaučiuosi susirgusi šokių virusu ir vis dar esu toje stadijoje, kai negaliu nešokti.“

Jolantos teigimu, ji šokanti jau 6 metus, o pro-am šokius pradėjo tik prieš 3 metus. Tuo tarpu, Jekaterina pasakoja su šokiais susipažinusi prieš 13 metų, su pertraukomis lankiusi įvairias solo latino pamokas prieš pusantrų metų pasinėrė į pro-am pasaulį. Šokiai visų šiame šou pasirodyme dalyvavusių merginų gyvenime užima svarbią vietą ir jį nuspalvina pačiomis įvairiausiomis spalvomis, apdovanoja nepakartojamomis emocijomis. Kaip sako Vitalija: „jaučiuosi susirgusi šokių virusu ir vis dar esu toje stadijoje, kai negaliu nešokti.“

Kai ant parketo susitinka 12 skirtingą šokio patirtį turinčių žmonių, šokio choreografui tenka nemažas iššūkis savo sugalvotą šokio idėją perteikti visiems dalyviams, ją pritaikyti susirinkusių šokėjų grupei.

„Taip, tikrai ateina skirtingi žmonės ir skirtingos šokio patirties, bet čia turi prisitaikyti. Vėlgi tai yra bendras grupės pasirodymas, todėl turime suprasti, kad turime atrodyti kaip grupė,“ – sako Rolandas. – „Kartais tenka ir pakeisti žingsnius ar choreografiją, kad visas bendras piešinėlis atrodytų gražiai. Taigi, mokymosi proceso metu vyksta prisitaikymas prie žmonių, kurie atėjo į grupę.“

Grupės šou pasirodymas vilioja komandiškumu ir draugiška atsmosfera

Jolanta, Vitalija, Jekaterina bei Irmina „Šokio istorijų“ pro-am grupės šou pasirodyme jau buvo šokusios praėjusiais metais. O man ir Jelenai – tai buvo nauja patirtis. „Apskritai pirmą kartą šokau poroje. Labai nerimavau, kad bus sunku, nenorėjau nuvilti partnerio ir nusivilti pati. Bet po poros repeticijų supratau, kad labai lengvai prisitaikom vienas prie kito,“ – savo įspūdžiais dalinasi Jelena.

Nesvarbu, ar dalyvauji tokio šou kūrime pirmą ar antrą kartą, tai vis tiek tampa tavo galimybių išbandymu. „Man dalyvavimas šiame pasirodyme pirmiausia yra mano galimybių išbandymas, noras, siekis tobulėti. – pasakoja Irmina. – Be to, pirmasis šou praėjusiais metais buvo sėkmingas, ir ne toks baisus (kaip pradžioje atrodė), todėl ir šiais metais nusprendžiau dalyvauti“.

Lyg ir žinai mokymosi proceso eigą, supranti iššūkius, tačiau komanda, choreografija ir daina kita – tad viskas iš naujo ir kitaip. Kaip sako Vitalija, visada smalsu sužinoti šokio muziką, choreografiją ir idėją, žavi bendras procesas repetuojant ir kolektyviškumas ruošiantis pasirodymui.

Šauniausia čia yra komandinis jausmas, kai visi kartu ruošiasi, treniruojasi ir jaučiama bendra atsakomybė už šou numerio sėkmę.

Grupės šou pasirodymas žavi tuo, kad komandoje dirbame labai skirtingi žmonės, tačiau kartu kuriame tą patį “produktą“ ir komandiškumo jausmas, bendros pastangos bei atsakomybė už galutinį rezultatą visus motyvuoja dar labiau stengtis. „Formation pirmą kartą pabandžiau šokti praeitais metais ir man labai patiko,“ – dalinasi mintimis Jekaterina. – „Šauniausia čia yra komandinis jausmas, kai visi kartu ruošiasi, treniruojasi ir jaučiama bendra atsakomybė už šou numerio sėkmę. Repeticijų atmosfera būna labai linksma ir draugiška.“

Iššūkis Nr. 1 – išmokti savo žingsnius be partnerių ir suprasti šokio idėją

Pažintis su choreografija prasideda iki pasirodymo likus daugiau nei trims mėnesiams. Į pirmąsias 7 pamokas renkamės tik merginos ir kartu su Rolandu mokomės savo žingsnius, stengiamės suprasti, koks tas šokis bus. Kaip sako R. Beržinis, tai, kad merginos iš pradžių pradeda šokti atskirai nuo vaikinų, yra naudinga joms pačioms.

„Merginos pašoka savo žingsnius, daugiau gali įsigilinti, ką jos pačios turės daryti šokyje, o tada, kai prisijungia partneriai, jau yra aiškiau, ką daryti ir kur judėti,“ – privalumus vardina Rolandas.

Gana lengvai išmokome savo solo partijas, o kai kurie deriniai, kuriuos vėliau šoksime poroje, šokant be partnerio atrodė neperprantami. Tad „neaiškias“ šokio vietas Rolandas mums padėdavo suprasti – jas sušokdamas poroje su viena, o kartais ir su kiekviena, iš mūsų.

“Mokomės choreografijos, bandome pajausti muziką, “piešiame“ šokio brėžinius, o jaudulys ateina sulig partnerių prisijungimu.“

Kai jau atrodė, kad savo žingsnius išmokome puikiai – mūsų laukė naujas iššūkis – pirmoji pamoka su partneriais.

Irmina, apibendrindama įspūdžius iš pirmųjų pamokų, pasakoja, kad pirmosios repeticijos praeina pakankamai ramiai – mokomės choreografijos, bandome pajausti muziką, “piešiame“ šokio brėžinius, o jaudulys ateina sulig partnerių prisijungimu.

Iššūkis Nr. 2 – partneriai

Nors per pamokas, skirtas tik mums, jautėmės puikiai perpratusios šokio idėją ir choreografiją, visas šis žinojimas „susvyravo“ prisijungus vaikinams.

„Viskas buvo kitaip – vedimas, greitis, o, be to, kiekvienas iš mūsų dar gerai nežinojome savo žingsnių.“

Taigi, dabar visa tai, ką buvom išmokusios savarankiškai, turėjome pritaikyti šokdamos poroje. Nenustebčiau, kad beveik kiekviena iš mūsų – ypač, jei su savo partneriu šokome pirmą kartą – nerimavome ir uždavėme sau tuos pačius klausimus, kuriuos labai taikliai įvardino Irmina: “kaip jis mane vertins? Ar neužmiršiu to, ką jau išmokau? Kaip mes atrodysime šokdami poroje? “

Keletas merginų šiame pasirodyme poroje šoko su savo treneriais, su kuriais pro-am kategorijoje šoka ne vieną mėnesį. O keturioms iš mūsų teko iššūkis ne tik išmokti šokio choreografiją, bet ir prisiderinti, prisitaikyti prie naujo partnerio. „Su savo partneriu šokau pirmą kartą. Iš pradžių buvo nelengva prisitaikyti vienam prie kito“, – savo įspūdžius pasakoja Jolanta. – „Viskas buvo kitaip – vedimas, greitis, o, be to, kiekvienas iš mūsų dar gerai nežinojome savo žingsnių.“

Per pirmąsias pirmąsias pamokas kartu visos baimės ir abejonės buvo įveiktos, ir mokymosi procesas, apipintas sūriu prakaitu, juoku ir pašmaikštavimais, tęsėsi toliau.

Iššūkis Nr. 3. Daugiau jokių veidrodžių

Paprastai šokti mokomės priešais veidrodžius, taip matai save ir visą grupę, ir gali ištaisyti ne tik savo klaidas, bet ir užsimiršus žingsniams – juos “nusižiūrėti“ nuo grupės kolegių. Tačiau artėjant renginio dienai sulaukiame naujo iššūkio – paliekame savo “draugą“ veidrodį už nugaros.

„Visada nusisukimas nuo veidrodžio trikdo, nes pasikeičia šokimo kryptis ir nebematai, ką ir kaip darai, nematai to, ką daro kiti.

Šis pokytis įneša šiek tiek sumaišties, tačiau norint viskas įmanoma. Ir po keleto bandymų – šokti be veidrodžio jau visai smagu.

„Visada nusisukimas nuo veidrodžio trikdo, nes pasikeičia šokimo kryptis ir nebematai, ką ir kaip darai, nematai to, ką daro kiti. Tačiau prie šio pokyčio lengvai prisitaikai. Tuomet tiesiog koncentruojiesi į tai, ką šoki ir mėgaujiesi šokiu,“ – dalinasi mintimis Lina.

Beje, šis pokytis mums primena, kad šou pasirodymo diena jau visai ne už kalnų. O tai supratus, atrodo, kad šokis dar ne toks tobulas, kaip mums norėtųsi, kad dar trūksta vienos kitos pamokos. Nors Rolando teigimu, šokiuose visada atrodo, kad vienos pamokos trūksta, tačiau iš savo patirties šokių treneris žino, kad per dvylika pamokų tikrai galima pasiekti tikslą.

Iššūkis Nr. 4. Mūsų įvaizdis

Įvaizdis arba, kitaip sakant, šou pasirodymo apranga – tai dar vienas aktualus klausimas, iškylantis vos tik prasidėjus šokių pamokoms ir įgaunantis pagreitį pasiruošimui artėjant į pabaigą. Viskas prasideda nuo patinkančių suknelių modelių paieškos. Kai jau turime pavyzdžius, iš kurių galime rinktis, bandome susiderinti nuomones ir skonius, ir apsispręsti dėl visoms priimtino modelio, spalvos, medžiagos. Procesas nėra lengvas, nes esame šešios su savo nuomonėmis ir matymu, be to, skirtingo ūgio ir sudėjimo.

„Įdomu tai, kad savo suknelę „sukonstravome“ iš dviejų suknelių idėjų – vienoje suknelėje mus sužavėjo sijonas, kitoje viršutinė dalis ir pagalvojome, kad sudėjus abi idėjas kartu gautume drabužį puikiai tinkantį šiai choreografijai“, – pasakoja Lina.

Taigi, su pasirinktomis idėjomis keliaujame pas siuvėją, kuri mums parenka geriausiai sugalvotam rūbui tinkančias medžiagas ir imasi kurti mūsų šokio suknelę.

Pirmieji suknelės primatavimai, tačiau kūrybinis procesas tuo nesibaigia, nes pasimatavus realų drabužį kyla naujų idėjų – vienos po bendrų diskusijų atmetamos, kitos – įgyvendinamos.

Suknelės pabaigiamos likus savaitei iki renginio, tad paskutinės repeticijos metu jas “išbandome“, kad, jei ką, dar galėtume jas pataisyti.

Mūsų šou diena

Renginio diena, kuri prasideda nuo generalinės repeticijos, makiažo, šukuosenos, tarsi perkelia tave į kitą realybę, kurioje esi tik tu ir visa tai, kas susiję su renginiu ir būsimu šou pasirodymu. Visa kita pasitraukia į antrą planą ir tik prabėgus keletui dienų, kai nuslūgsta emocijos, vėl mintimis sugrįžti į įprastą kasdienybę.

Renginio dieną turi galimybę “susipažinti“ su ta erdve, kurioje vakare šoksi. Nors generalinės repeticijos metu tavo pasirodymą stebi vos keletas taip pat prasišokti atėjusių žmonių, jaudulys vis tiek padaro savo darbą ir kažkodėl ima virpėti kojos ar staiga pamiršti žingsnius. Tačiau atėjus vakarui žinai, kad kelio atgal nėra, kad turėsi įveikti jaudulį ir su šypsena išeiti ant parketo. Ir dar žinai, kad, kaip ir po kiekvieno tokio pasirodymo, tave užplūs pačios įvairiausios emocijos, kurios atslūgs tik praėjus keletui dienų po renginio.

„Gražūs žodžiai, komplimentai, savo pačios atradimai – yra užburiantys ir tada išgirsti savo mintyse klausimą… tai kada kitas kartas?“

„Po renginio esu su plačia šypsena, kažkiek skrajojanti ir pasikrovusi energijos. Iš pradžių stresas ir jaudulys pakerta kojas, jautiesi šiek tiek kosmose, bet jausmas po pasirodymų, sunkiai apibūdinamas…“ – dalinasi savo emocijomis Vitalija. – „Iš tiesų, ir tas grįžtamasis ryšis – artimųjų, draugų, kurie nustemba pamatę tave pirmąkart ant parketo, šokių šeimos bendraminčių, šokių partnerio pagyrimai, gražūs žodžiai, komplimentai, savo pačios atradimai – yra užburiantys ir tada išgirsti savo mintyse klausimą… tai kada kitas kartas?“

Ir pabaigai…

Praėjus po šou pasirodymo keletui savaičių buvo smalsu sužinoti choreografijos autoriaus Rolando įspūdžius po pasirodymo ir norėjosi paklausti jo, ar pavyko įgyvendinti idėją. Rolandas atsakė sulaukęs daug gražių atsiliepimų, tačiau, kadangi ir pats šoko savo sukurtą choreografiją, negali visko įvertinti objektyviai.

„Po mūsų šou sulaukiau labai daug gražių atsiliepimų, gerų emocijų ir pagyrų. Aš manau, kad susitvarkėme tikrai gerai. Negaliu vertinti objektyviai, nes dar pats šokau ir nemačiau viso pasirodymo, bet žiūrovų vertinimais esu patenkintas,“ – pasakoja Rolandas Beržinis.

* Pro-am grupės šou pasirodymas (formation show). Pro-am grupės šou pasirodymo metu ant parketo tą pačią choreografiją sinchroniškai šoka 6 ir daugiau porų. Kiekvienoje poroje vienas šokėjas yra profesionalas (pro), o kitas – mėgėjas (am).