Pramoginių šokių pora – Natalija Tuchto ir Nikolajus Urbanovič – kartu šoka jau šešis metus. Nors kiekvienas turi savo šeimas ir pomėgius, jų aistra ir meilė šokiui padeda jiems ant parketo pasiekti puikių rezultatų. Pokalbis apie šokius su šia pora liejasi laisvai. Jiems nereikia užduoti klausimų, pokalbio metu nėra tuščių ir nejaukių pauzių, nes kalbame nuostabų pomėgį – šokius.

Natalija, papasakokite trumpai apie save.

Aš pradėjau šokti pramoginius šokius dar mokyklos laikais. Nebuvo pas mus daug varžybų ir daugiau šokome kolektyvinius šokius, dalyvavome dainų šventėse. Šokau maždaug 5-6 metus ir niekada nesvajojau, kad dar kada nors vėl šoksiu. Kartą man paskambino klasiokė ir pasakė, kad vienas jos geras pažįstamas Nikolajus ieško šokių partnerės ir pasiūlė su juo pabandyti šokti. Vėliau su Nikolajumi išsiaiškinome, kad aš pažįstu jo žmoną, su kuria mokėmės vienoje mokykloje. Su Nikolajumi susitikome bandomojoje pamokoje pas šokių trenerį Eimutį Andriuškevičių, ir jau šioje pamokoje sužinojome, kad po trijų mėnesių dalyvausime varžybose. Kadangi anksčiau šokau, tai gana lengvai pavyko atgaminti seniai įgytas žinias ir mes pradėjome šokti Hobby klasėje nuo sidabro lygio.

Nikolajau, o Jūs, ar šokote anksčiau?

Ne, aš nešokau. Esu buvęs pareigūnas. Jaunystėje daug sportavau, esu daugkartinis rankų lenkimo (arm wrestling) čempionas, buvau ir Lietuvos čempionas, taip pat atstovavau Lietuvą Europos čempionatuose. Taip pat esu išbandęs dziudo imtynes, lengvąją atletiką. Dar dirbdamas turėjau sugalvojęs ne vieną svajonę, ką veiksiu tapęs civiliu, o viena iš tų svajonių buvo išmokti šokti pramoginius šokius. Tai štai, tapęs civiliu nuėjau į šokių studiją ir pradėjau mokytis įvairių šokių žingsnių. Per savo šokėjo karjerą pakeičiau ne vieną partnerę, kadangi šokau dažniausiai su jaunomis merginomis, kurios sukūrusios šeimas šokius mesdavo. Man norėjosi siekti rezultato, mačiau, kad poros dalyvauja varžybose, todėl ir nusprendžiau susirasti brandesnę partnerę, kuri jau moka šokti ir kuri kartu norėtų siekti rezultatų. Apie tai, kad ieškau partnerės pasakiau savo draugams ir pažįstamiems. Pabandžiau šokti su keletu, bet nei viena netiko partnerė netiko ir, kaip Natalija pasakojo, per mūsų bendrus pažįstamus radau Nataliją. Atėjome pas trenerį Eimutį pasibandyti, trenerio vertinimu – mes vienam kitam labai tikome. Taigi, sustojome į porą ir pirmose varžybose dalyvavome jau po trijų mėnesių.

Prieš kiek metų buvo Jūsų pirmosios varžybos?

Nikolajus: Pirmosios mūsų varžybos buvo prieš 6 metus.

Šokate tik klasikinius šokius?

Nikolajus: Man labai patinka Lotynų Amerikos šokiai, ir būtent šio stiliaus šokiuose mes labai progresavome, iš sidabro perėjome į auksą. Tačiau senjorų porų, šokančių Lotynų Amerikos šokius, nėra labai daug, tad turėjome pereiti į Open klasę.

Natalija: O klasikiniuose šokiuose mes vis dar tobuliname savo techniką Open kategorijoje.

Nikolajus: Štai jau trečias sezonas šokame standartinius šokius. O ir šiaip klasikiniai šokiai man labai sunkiai sekasi. Visą gyvenimą sportavau, todėl man gana sunku išlaikyti klasikiniams šokiams būdingą laikyseną. Tiek Eimučiui, tiek Natalijai išmokyti, mane, sportininką, šokti klasikinius šokius buvo ir yra tikras iššūkis. Taigi, šioje kategorijoje vis dar turime, kur tobulėti.

Nuostabu, jūs šokate visus 10 šokių?!

Nikolajus: Taip. Retai labai yra tokių porų, kurios šoka visus 10 šokių.

Ar teisingai suprantu, kad dalyvaujate šokių varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse?

Natalija: Mes kol kas esame dalyvavę tik varžybose Latvijoje. Yra toks tradicinis turnyras „Baltic Grand Prix“, kuris vyksta tris dienas. Tai šiame turnyre mes pradėjome dalyvauti Hobby klasėje. Šiame turnyre dalyvauja ir sportininkai. Ir dėl to mes jau antri metai šokam kaip sportininkai senjorai.

Nikolajus: Bet nebūtinai tam mums reikia važiuoti į užsienį. Pas mus Lietuvoje jau taip pat vyksta tarptautinės varžybos. Praėjusiais metais mes dalyvavome Lietuvos rinktinėje. Mes savo iškovotais taškais prisidėjome prie rinktinės pergalės, kur Lietuvos rinktinė užėmė pirmą vietą.

Natalija: Tai buvo Šiaurės šalių čempionatas, kuris vyko praėjusias metais Siemens arenoje.

Nikolajus: Įsivaizduojate, kaip malonu, koks tai įvertinimas! Mūsų su Natalija vardai buvo įrašyti prie Lietuvos rinktinės. Šiais metais šios varžybos vyko Lenkijoje ir mums rinktinės poros parašė, kad trūko jūsų ir jūsų taškų.

Natalija: Mums pagal mūsų charakterį labiau patinka lotynų šokiai, bet Lietuvoje šokančių šioje kategorijoje porų yra labai ne daug. Šokti standartinius šokius mes priversti, nes Lietuvoje yra apie dešimt porų šokančių būtent standartą. Be to, pastoviai vyksta reitingo varžybos, mes turime galimybę dalyvauti ir tobulėti, ir, žinoma, siekti rezultato.

Kiek kartų per savaitę treniruojatės?

Nikolajus: Mes šokame 2 kartus per savaitę. Šokame individualiai. Kadangi Natalija dirba ir augina tris paauglius vaikus, kurie yra sportininkai. Man geriau, nes mano sūnus jau suaugęs… Dėl to mes šokame du kartus per savaitę ir jei pavyksta trečią kartą einame į praktiką. Ir, žinoma, treniruojamės savarankiškai. Dėl to pagal treniruočių laiko ir pasiektų rezultatų santykį, manome, kad mūsų rezultatai yra tikrai neblogi. Varžybose mes girdime, kiek kitos poros dirba, ir kiek laiko praleidžia ant parketo. Todėl mes esame labai patenkinti savo pasiektais rezultatais, tiksliau pusiau patenkinti…  nes šokant visada norisi dar labiau tobulėti ir sušokti dar geriau.

Abu turite šeimas, tad smalsu, dėl ko nesirinkote šokti ir siekti rezultatų kartu su savo antromis pusėmis?

Natalija: Aš jaunystėje, kai sutikau savo vyrą, jam siūlau eiti šokti, bet jis nesutiko. Tais laikais aš nežinojau, kad yra senjorų lyga, Hobby klasė. Jei būčiau žinojusi, būčiau aktyviau savo vyrą kalbinusi šokti. Paaugus vaikams, gavau pasiūlymą šokti su Nikolajumi. Mano vyras sutiko. Aišku, jis tikėjosi, kad tai bus trumpam. Na, gal 1-2 metai ir gal praeis tas mano noras šokti. Bet jis neįvertino to, kad šokiai yra kaip liga. Pavyzdžiui, du mano vaikai žaidžia ledo ritulį, o mano vyrui ši sporto šaka taip pat labai patinka ir tam nėra ribų. Taip, kaip ir su šokiais – čia taip pat tobulėjimui nėra ribų. Tik aišku ateina ir nuovargis, kai būna daug varžybų ir treniruočių. Labai gerai, kad mes su Nikolajum vasarą išsiskiriame ir nesitreniruojame, ilsimės ir net gi nebendraujam. Ir dėl to su nekantrumu laukiame rugsėjo pirmosios, kai vėl prasidės šokių sezonas.

Nikolajus: Tuomet šitas hobis netampa darbu… (juokiasi)… Su žmona mes jau daug metu kartu gyvename ir mums labai smagu kartu pašokti. Tačiau su Natalija mes turime vieningus tikslus ir norime siekti rezultatų… Dėl to nėra taip lengva. Tam, kad galėtume kartu su žmona dalyvauti  varžybose – ją šokiai turėtų užkabinti taip pat, kaip ir mane su Natalija. Tam, kad galėtume šokti su antrosiomis pusėmis, šie žmonės taip pat turėtų gyventi šokiais, norėti šokti. O jei to nėra – negali versti savo artimo žmogaus daryti tai, kas nėra jo aistra.

Natalija: Nikolajus, labai teisingai pasakė. Mes esame labai azartiški sportui ir mus vienija bendras tikslas – siekti rezultatų, tobulėti.. Kaip mes matome, dauguma šeimyninių porų pykstasi treniruotėse, o mes negalime pyktis, negalime įžeisti vienas kito, nes tuomet rizikuotume prarasti vienas kitą kaip partnerį. Dėl to mes esame labai kantrūs vienas kito atžvilgiu.

Kai pradėjote kartu šokti poroje, kas buvo sunkiausia?

Natalija: Kai šokame, Nikolajus kartais pamiršta derinį… (juokiasi)

Nikolajus: Taip, taip, taip.

Natalija: Man tai yra sunkiausia.

Nikolajus: Ir taip yra iki šiol. Taip buvo ir pradžioje, ir kartais pasitaiko dabar.

Natalija: Ir tai tęsiasi, ir aš visada labai džiaugiuosi, kai mes sėkmingai sušokame visus savo derinius.

O ką Jūs darote tuo metu, kai Nikolajus pamiršta derinį? Kaip Jūs išsisukate iš situacijos?

Nikolajus: Visaip būna ir visaip būdavo. Dabar, kai turime žymiai daugiau patirties, ir kai suprantame, kad gali taip nutikti, mes bandome judėti toliau. Gal ne taip gražiai. Bet kokiu atveju, jei jau pamirštu derinį, mes judame toliau, bet dar kol kas neišmokome savo klaidų paslėpti taip, kad niekas kitas to nepastebėtų.

Natalija: Dabar mes laviname save, kad tokiose situacijose išliktume ramūs, kad susiimtume ir tęstume savo šokį toliau. Ir tokiose situacijose mes žinome, kad svarbiausia nepasiduoti ir neprarasti tos geros nuotaikos, su kuria šokome.

Nikolajus: Jei tokių sunkumų nebūtų, mes netobulėtume.

Ar sunku išmokti trenerio sudėliotus šokių derinius?

Natalija: Norėti tobulėti reikia po truputį, bet, žinoma, dažniausiai visko norisi iš karto. Mes esame labai dėkingi savo šokių treneriui Eimučiui, kad jis neapkrauna mūsų sudėtingais deriniais, ir tobulina mus būtent pagrindiniuose žingsniuose. Sustato derinius taip, kad mes galėtume juos lengvai sušokti ir kad mums patiems būtų smagu, kad šokis teiktų malonumą, o ne kančią. Mūsų šokių deriniai nėra labai sudėtingi, tačiau mes siekiame tobulumo ir tokie paprasti deriniai mums leidžia tai pasiekti.

Kokie yra Jūsų pasiekimai ant parketo?

Nikolajus: Mes esame užėmę ir daug antrų, ir daug pirmų vietų, kartais pralaimime. Štai ir visai neseniai buvo mums nesėkmingos varžybos. Kaip ir kiekviename sporte, jei tu nenukrisi, tu nežinosi, kaip atsikelti. Tai ir čia tas pats, mes žinom, kad galime dar geriau, dar gražiau sušokti.

Natalija: Praėjusieji metai mums buvo labai sėkmingi. Aš, manau, kad čia buvo sėkmingiausi metai mūsų šokių karjeroje. Mes tapome vice-čempionais Lietuvos standartinių šokių čempionate tarp Senjorų 2+3 kategorijoje (45+) ir Lotynų Amerikos šokiuose tapome Lietuvos čempionais savo kategorijoje.

Nikolajus: Pirmą kartą Lietuvoje.

Natalija: Nors dalyvavo tik dvi poros, bet ta kita pora buvo ir yra labai stipri. Mes buvome vieni kitų verti konkurentai. O jei kas nors juokiasi, kad mažai porų dalyvavo… Aš visuomet tokiems žmonėms sakau – pasiruoškite fiziškai, morališkai, išmokite šokti, sugebėkite išeiti ant parketo ir prieš visus pašokite, pademonstruokite savo šokių žinias.

Nikolajus: Nors ant parketo buvo tik 4 žmonės, tačiau varžybos buvo filmuojamos, pilna arena žiūrovų. Taip šokti dar sudėtingiau nei dalyvautų 8 ar daugiau porų. Tarp didesnio skaičiaus porų gali pasislėpti, o čia keturiese – esi visiems kaip ant delno.

Natalija, Nikolajus: Ir beje, už savo pasiekimus esame labai dėkingi savo šokių treneriui Eimučiui Andriuškevičiui, jis yra puikus pedagogas ir be jo tikrai nebūtume tiek pasiekę.

Ar prieš varžybas jaučiate jaudulį?

Nikolajus, Natalija: Visada.

Natalija: Žinokite, net gi blogai yra tuomet, jei jokio jaudulio nejauti, esi ramus. Čia tai jau negerai. Geriau, kai jaudiniesi ir kai išeini ant parketo, tuomet iškart pasidaro ramu. O kai ramus, tai tada išėjus būtinai ir kojos pradeda drebėti.

Nikolajus: Natalijai dažnokai kojos dreba.

Natalija: Taip, iš tiesų, dreba, ir nežinau, kodėl.

Ką jums reiškia dalyvavimas varžybose?

Natalija: Visų pirma labai džiaugiamės, kad turime būrį draugiškų, aktyvių senjorų porų. Pasiruošimas, važiavimas, išėjimas ant parketo, bendravimas su kitomis poromis  – visa tai duoda labai daug teigiamų emocijų, ir tikrai visai savaitei, gal net ir dviems, o kartais ir iki kitų varžybų gauni daug daug geros energijos ir teigiamų emocijų. Ir mūsų niūriame gyvenime (juokiasi) tai labai padeda ir suteikia gerą nuotaiką, savijautą ir, žinoma, sveikatą. Jei jaunimui sportas gali pakenkti, tai mums tam tikrose ribose – tikrai savijauta pagerėja.

Nikolajus: O man dalyvauti varžybose yra kaifas. Aišku, dėl klaidų pergyveni, bet visumoje – gauni labai geras emocijas ir mėgaujiesi tuo, kad tau jau pavyksta gerai sušokti, nuo bendravimo, nuo to, kad tu išeini ir tu gali nugalėti save, laimėti prieš kitas poras.

Natalija: Gera muzika, gražūs šokiai, gražūs rūbai. Yra galimybė man, kaip moteriai, pasipuošti, pasidaryti makiažą, šukuoseną, pasisiūti gražią suknelę, patikti kitiems, parodyti savo sugebėjimus ant parketo. Ir labai malonu, kuomet prieina kiti žmonės ir sako, kad jūsų pora labai gražiai ir elegantiškai atrodė. Beje, neseniai prie mūsų priėjo vienas vaikas ir paprašė su mumis nusifotografuoti – pasirodo  jis yra mūsų gerbėjas.

Ar esant pora tik ant parketo nėra sunku Lotynų Amerikos šokiuose suvaidinti jausmus?

Nikolajus: Mes šokdami norime ir nugalėti kitus, ir kartu patobulėti. Dėl to mes visuomet šokame ir mėgaujamės šokiu. Tai reiškia, kad aš šoku su nuotaika. Kadangi mes neesame vienas kitam įsipareigoję, mes ant parketo išeiname šokti su nuotaika ir mums nereikia nieko vaidinti.

Natalija: Pavyzdžiui, rumba – meilės šokis. Reikia padėkoti mūsų treneriui Eimučiui, kad jis sustatė mums derinius taip korektiškai, kad mūsų antrosios pusės, matydami, kaip mes šokame – nesijaustų nepatogiai, kad mes reiškiame kažkokias meilės emocijas vienas kitam. Dėl šios priežasties mūsų deriniuose trūksta gundymo.

Nikolajus: Deriniai yra tokie, kad nesuprasi, ar tai jausmai, ar tiesiog mes šokame su nuotaika. Tačiau mes su savo nuotaika ir savo charakteriu sušokame taip, kad mums nereikia vaidinti.

Jums šokis yra…?

Nikolajus: Man – eliksyras.

Natalija: Teigiamos emocijos, gyvenimo džiaugsmas.

Ką pasakytumėte žmonėms, kurie nori išmokti šokti, bet dėl kokių nors priežasčių šį norą vis atidėlioja?

Natalija: Patariu visiems žmonėms eiti šokti, nes iš tikrųjų, tai yra nuotaika, sveikata ir reikia tiesiog savęs neapleisti. Aš, manau, kad tie, kas ateis mokytis šokti, niekada to žingsnio nepasigailės.

Nikolajus: O aš pasakysiu taip. Buvo tokia sena reklama: „vieną kartą pabandęs – negali sustoti“. Tai noriu pasakyti, kad tegu visi, abejojantys dėl savo sugebėjimų šokti, pabando. Nes sakyti ir abejoti gali daug. Svarbu pabandyti ir tuomet tai jau tikrai nesustosi.

Ko sieksite 2018 metais?

Nikolajus: 2018- ais mes sieksime patobulėti klasikiniuose šokiuose, kad išėję į aikštelę nieko nesupainiotume, šoktume savo malonumui.

Natalija: Stebime tendenciją, kad vis sugrįžta žmonės, kurie anksčiau šoko. Kiekvienais metais atsiranda stiprių konkurentų. Visos poros šoka, tobulėja ir mums labai svarbu išlaikyti savo poziciją. Ir aišku, norisi tapti Lietuvos čempionais.

Nikolajus: Taip, užimti daug prizinių vietų. Sudalyvauti tarptautinėse varžybose ir atstovauti Lietuvos vardą. Ir aišku, norisi, kad 2018 metais varžybose sutiktume, kuo daugiau naujų Senjorų porų.

Daugiau informacijos apie varžybų taisykles.