„Šokio harmonija“ – viena didžiausių studijų Vilniuje, įkurta prieš šešiolika metų. Studijos įkūrėjai organizuoja ne vienas pramoginių šokių ir pro-am varžybas. Šioje studijoje prieš keletą metų lankiau Solo latino, vėliau pradėjau šokti pro-am su treneriu Adomu Norkūnu. Ši studija ir tuomet, ir dabar žavėjo savo atmosfera ir požiūriu į klientus, tad apie studiją pakviečiau pasikalbėti studijos vadovą ir vieną iš įkūrėjų Eimutį Andriuškevičių.

Ar atsimeni, kaip kilo mintis įkurti šokių studiją?

Iš tiesų, gal ir man būtų kilusi tokia mintis, tačiau mane šiek tiek aplenkė Arūnas Bižokas pirmas pasiūlydamas kartu kurti šokių studiją. Tuo metu studijavau Kaune tuometinėje Kūno kultūros akademijoje šokio trenerio specialybę, ir kaip ir ėjau ta linkme, bet dar nesijaučiau pats pribrendęs įkurti studiją. Taigi, kartu su Arūnu įkūrėme šokių studiją. Iš pradžių, kol Arūnas šoko Lietuvoje, studijoje dirbome kartu, o jam išvykus į užsienį – atsakomybė už studijos veiklą gulė ant mano pečių. Šiuo metu studijai jau šešiolika metų.

O dėl ko nusprendėte studiją pavadinti „Šokio harmonija“?

Atsimenu, kaip mes sėdėjome Kaune pas Arūną namuose ir rinkome pavadinimus. Jų buvo keletas ir vienas iš jų buvo „Šokio harmonija“. Norėjome, kad pavadinime būtų žodis šokis, o harmonija, nes siekėme koncentruotis ne tik į pramoginius ar sportinius šokius, bet norėjome, kad būtų ir kiti šokių stiliai – šiuolaikiniai šokiai, anksčiau populiarus breikas, dabar gatvės šokiai. Tai būtent žodis harmonija tarsi suvienija skirtingų stilių šokius mūsų studijoje.

Kuriantys verslą visada turi kažkokį matymą, viziją, ką nori pasiekti ir kokiais tapti. Ar atsimeni, apie ką svajojote tuomet, kai kūrėte studiją ir kaip viskas atrodo dabar? Ar po 16 metų atrodo, kad pasiekėte tai, ką planavote?

Iš tiesų, ir gavosi, tai, ką planavome, tai, kas buvo mintyse. Norėjome, kad tai būtų studija skirta ne sportininkams ugdyti, o kad tai būtų pramoginių šokių studija, kad žmonės ateitų mokytis šokti tiesiog pramogai. Siekėme į studiją pritraukti ne tik suaugusius, bet ir vaikus, kurių tėvai nenori, kad jie eitų į didįjį sportą, o tiesiog bendram išsilavinimui turėtų progą kažkur pasimokyti šokti. Ir turėjome tikslą, kad pas mus šoktų nuo mažiausių keturmečių-penkiamečių iki senjorų, kad visos amžiaus grupės galėtų turėti sau užsiėmimą. Na, kad ir moterys, kurios neįkalbina vyrų šokti ar dėl kitų priežasčių, bet pačios nori šokti, tokią galimybę turėtų. Joms yra skirta Solo latino programa. Taip pat paskutiniais metais Lietuvoje išpopuliarėjusi zumba – dabartiniu metu pas mus kiekvienoje salėje yra net po kelis užsiėmimus. Taip pat atsirado kalanetikos mankštos ir jos yra itin populiarios. Turime labai dideles grupes. Be to, dėl didelės paklausos – turime keletą kalantikos grupių, kurios viena paskui kitą eina iki pat vėlyvo vakaro.

Kaip dažnai tos pačios klientės eina ir į kalanetiką, ir į Solo latino?

Tiesa sakant, tik vienetai renkasi kelias programas. Paprastai kiekvienas užsiėmimas turi savo klientų ratą.

Ar yra porų ar moterų, kurios visus šešiolika metų yra kartu su studija?

Mūsų studija įsikūrė tuo metu, kai aš studijavau Kaune ir ten vedžiau šokių pamokas. Iš tiesų, yra viena pora, kuri pirmaisiais ar antraisiais metais pradėjo šokti pas mane Kaune. Kaune jie šoko kokius septynis metus,  o vėliau persikėlė į Vilnių visa šeima ir jie vėl atėjo šokti. Ir, man rodos, tik pernai jie vieną sezoną buvo padarę pertrauką, o šįmet jie vėl atėjo šokti. Tai, ko gero, jie yra vienintelė pora esanti kartu su studija nuo pat jos pradžios. Tiesa, yra dar kelios poros, kurios taip pat šoka apie dešimt metų senjorų grupėje.

Dabar studija veikia trijose vietose. O kokia buvo pradžia?

Taip, studija dabar įsikūrusi trijose Vilniaus vietose. Lazdynuose Erfurto gatvėje turime dvi sales, Justiniškėse Rygos gatvėje yra viena salė ir Baltupiuose Ateities gatvėje turime per du aukštus tris sales. O viskas prasidėjo labai paprastai, kaip ir visi pradedantieji šokių treneriai, pradėjome nuo šokių pamokų mokyklose. Kadangi tuo metu studijos „logotipu“ buvo Arūnas Bižokas, tai tuo metu turėjome dideles vaikų grupes, o suaugusių vos keletą porų. Bet po to viskas taip išsivystė, kad vaikų skaičius labai sumažėjo, o suaugusiųjų, atvirkščiai, išaugo. Ir šiuo metu pas mus yra daugiau šokančių suaugusių negu vaikų.

Ar sunku vadovauti šokių studijai?

Šokiai yra mano hobis, man labai patinka vesti šokių pamokas ir kiekvieną kartą vesdamas pamokas aš labai gerai leidžiu laiką. Ne, vadovauti studijai nėra sunku, kaip ir visur, galioja pagrindiniai verslumo principai.

Ar didelė studijoje trenerių kaita?

Šiaip trenerių nemažai keitėsi, nes daug kas emigruoja, kiti bandė savo studijas kurti, treti tiesiog pradėjo dirbti kitose srityse, galbūt nusprendę, kad šokiai ne jiems.

Organizuojate ne vienas pramoginių šokių varžybas. Ar sunku žmones šokančius pramogai įtikinti dalyvauti jose?

Iš tikrųjų, labai sunku, ypač hobi klasę, suaugusius žmones, kurie tiesiog atėjo praleisti laisvalaikio. Matai, kad vieniems sekasi geriau, jie laisvai juda, turi gražią laikyseną ir ritmą girdi. Tokias poras bandai kalbinti dalyvauti varžybose. Man asmeniškai sunkiai sekasi prikalbinti. Iš visos masės, kiek yra pas mus šokančių nuo vaikų iki suaugusių, iš tiesų, varžybose dalyvauja tik vienetai. Iš porų turbūt dalyvauja penkios poros, solo merginų gal šiek tiek daugiau yra. Tai, tiesą sakant, sunku prikalbinti, galbūt žmonės bijo ar nenori, ar scenos baimė, o gal tiesiog atėjo pramokti šokti, praleisti savo laisvalaikį, dėl to jiems neįdomu varžytis.

O kaip tau atrodo, kodėl žmogus turėtų eiti į tas varžybas, ko ten turėtų ieškoti?

Aš manau, kad turėtų dalyvauti varžybose. Ruošiantis varžyboms vien tik tai paruošiamajame periode – poros pradeda per treniruotes labiau stengtis, jie pradeda labiau gilintis į techniką, kaip padaryti, kad poroje būtų lengviau judėti, jie pradeda šiek tiek kitaip žiūrėti. Ir ne tik atėjus į pamoką linksmai leidžia su grupe laiką, bet ir išmoksta truputėlį geriau, profesionaliau šokti. O, be to, varžybose susiduri su kitų studijų šokėjais, pasišneki, pabendrauji, tai, kaip ir šokėjų bendruomenė. Dalyvavimas varžybose, kaip ir šokių pamokos, taip pat yra tam tikras laisvalaikio praleidimo būdas.

Iš hobi klasėje besivaržančių šokėjų teko girdėti, kad paskutiniu metu pramoginių šokių ar Solo latino varžybose dalyvauja tie patys žmonės ir dėl to nėra pakankamai įdomu varžytis. Ar pastebi tokias tendencijas?

Dabartiniu metu hobi klasė yra labai sumažėjusi, kažkur prieš 5-6 metus buvo gerokai daugiau dalyvaujančių porų. Pavyzdžiui, jei žiūrėtume pagal lygius – bronzos grupėje buvo porų ketvirtfinaliai, po dvidešimt- dvidešimt keturias poras. Tai dabar daugiausiai finalas, aš jau neatsimenu, kada buvo pusfinalis, kuriame būtų daugiau negu 6 poros. Kai būdavo 24 poros, varžybos būdavo itin įdomios, vykdavo atkrentamieji turai.

Studija organizuoja ne vienas varžybas, tai  ir „Šokio harmonijos taurė“ , ir „Vilnius Dance Festival“ – sunku ar lengva organizuoti tokias varžybas?

Pats pirmasis mano renginys, kurį aš dariau, tai ir buvo „Vilnius Dance Festival“. Šįmet buvo 10-asis „Vilnius Dance Fesitval“, vadinasi, lygiai prieš dešimt metų aš neturėjau jokio supratimo, kaip organizuoti varžybas, buvau tik pats šokęs ir stebėjęs kaip žiūrovas. Nežinojau, nei nuo ko pradėti, nei ko imtis. Ir vėl gi Arūno Bižoko mintis: „Eimuti, Lietuvoje reikia padaryti tokias varžybas, kokių Lietuvoje dar nėra buvę.. Tai yra pro-am kategorija… Sakau, kas tas pro-am? Nėra pas mus Lietuvoje tokio dalyko.“ Nepaisant to, nusprendėm, kad darom. Pasikalbinom į komandą iš Amerikos du žmones, kurie Amerikoje daro labai dideles varžybas ir jie mus mokė, kaip ką daryti. Na, ir aišku padarėm, buvo visai geros varžybos. Aišku pro-am šokėjų lietuvių pirmose varžybose greičiausiai net ir nebuvo, buvo tik poros atvažiavusios iš Amerikos. Tai išmokom ir su kiekvienais metais tobulėjome.  Man varžybų organizavimas pradėjo patikti, mačiau, kad Lietuvoje trūksta tokių renginių, ypač hobi klasei, po to ir vaikų kategorijų pradėjo daugėti. Štai dabar kovo mėnesį jau bus penktosios „Šokio harmonijos taurės“ varžybos Trakuose. Tiesa, dabar jau pradėjau daryti atskirai vaikų varžybas – kaip tik vyks pirmosios vaikų pramoginių šokių varžybos „Žiemos harmonija“.

Smalsu, ar kovo mėnesį vyksiančiose „Šokio harmonijos taurės“ varžybose bus kažkas kitaip nei buvo anksčiau, gal kažką ypatingo sugalvojote?

Šios varžybos visą laiką buvo daugiau lietuvių varžybos. Kitų metų varžyboms kalbiname, kviečiame dalyvauti pro-am poras iš kaimyninių šalių: Latvijos, Baltrusijos, Lenkijos, kt. Beje, pernai Latvijoje vyko pirmosios pro-am varžybos, o Estijoje dar tik apskritai prasideda pro-am judėjimas. Taigi, Estiją ir Latviją pro-am srityje lenkiame dešimčia metų. Beje, Estijoje yra labai daug senjorų šokėjų, tas pats ir Skandinavijos šalyse.

Ir pabaigai, jei žmogus nori pradėti mokytis šokti ir svarsto, kur eiti, bet nežino, kur. Jei tau reikėtų pasakyti, kodėl verta rinktis „Šokio harmoniją“, ką tu pasakytum?

Čia susirenka visi nemokantys šokti. Ir kartais žmonės, sako: „oi, aš nemoku šokti“, tai mūsų studija tam ir yra skirta, kad žmonės tie, kurie nemoka šokti atėję pas mus galėtų išmokti šokti. Reikia tiesiog to nebijoti ir žengti pirmą žingsnį ir ateiti į salę, o tada jau mūsų darbas tą žmogų po truputėlį supažindinti su šokių pasauliu. Yra studijos, kurios užsiima sportiniais šokiais, tai ten ne visai tinkama atmosfera, nes kreipiamas dėmesys į kitus dalykus, tai yra į sportininkų ugdymą, ten daugiau šoka vaikai, ruošiasi varžyboms. O pas mus yra tokia atmosfera, kad susirenka žmonės, kurie nėra šokę ir jie visi kartu bendrai mokosi. O jei žmogus yra kažkur šokęs ir nori toliau šokti, jis ar ji pas mus taip pat turės, ką veikti, nes yra pažengusių grupės. Pažengusių grupes mes skirstome pagal iššoktų metų skaičių. Tai, kai prasideda nuo rugsėjo šokių sezonas, mes renkame ir pradedančiųjų grupes, ir į studiją kviečiame sugrįžti visus, kurie šoko anksčiau, t.y. šokę iki metų, šokę 2 metus ir t.t. Žmogus gali pasibandyti vieną grupę ir jei jam/ jai per sunku ar per lengva, pereiti į kitą. Visiems norintiems visada yra galimybė prisijungti prie mūsų.

Ačiū pokalbiui skirtą laiką.