Kartą viena šokių kolegė užsiminė, kad nesijaučia tobulėjanti, pamokose nuobodu, neliko prasmės ir gal vertėtų pakeisti trenerį. Klausydama jos pagalvojau, kad ir man kartas nuo karto kyla šokimo prasmės klausimas. Be to, suprantu, kad prasmės ar dingusios motyvacijos pradedu ieškoti tuomet, kai įveikiu kokį nors mokymosi proceso etapą ar pasiekiu užsibrėžtus tikslus. Taigi, šis pokalbis ir paskatino parašyti tekstą apie savo tikslų pokyčius.

Trumpa priešistorė. Mano kelionė po šokių pasaulį prasidėjo prieš 8 metus ir su nedidelėmis pertraukomis tęsiasi iki šiol. Linksma prisiminus, jog iš pradžių galvojau, kad užteks kokių dešimties ar dvidešimties pamokų ir jau būsiu viską išmokusi. Džiugu, kad į šokius įklimpau ilgam. Per šiuos metus mano tikslai ir norai ne kartą keitėsi – nuo abstraktaus noro išmokti šokti iki noro išmokti savo šokiu papasakoti istoriją.

Turbūt intensyviausiai mano tikslai keitėsi pradėjus šokti su Aurimu (nors šokome tik kiek daugiau nei 1,5 metų). Iš pradžių norėjau dalyvauti visose varžybose, kokios tik vyksta Lietuvoje, vėliau išmokti šokti visus 5 šokius ir juos sušokti varžybose, išvykti į varžybas užsienyje. Kai šie tikslai buvo pasiekti, supratau, kad nebeįdomu dalyvauti kiekvienose varžybose ir kad mano tikslas nesivaržyti ar užimti pirmą vietą, bet išmokti savo šokiu papasakoti istoriją.

Žinoma, klausimą, su kokiais tikslais (ir kaip dažnai tie tikslai keičiasi) į pro/am pamokas ateina kitos moterys, norėjosi užduoti ir savo šokių treneriui Aurimui. Trenerio teigimu, mokinės dažnai ateina mokytis turėdamos konkrečius tikslus: vienos nori išmokti judėti muzikoje, kitos – kuo daugiau žingsnelių, trečioms patinka pats mokymosi procesas. Pasitaiko, jog tikslai paaiškėja tik mokymosi eigoje. Tiesa, jei mokinė teturi vienintelį tikslą išmokti šokti, treneriai visada stengiasi šį tikslą sukonkretinti, suprasti, ko žmogus nori, nes kiekvienas didelis tikslas susideda iš daug mažų tikslų. Be abejo, sako Aurimas, kad laikui bėgant tikslai transformuojasi ir jei jau mokymosi eigoje mokinės pradeda ieškoti prasmės arba mokinė nejaučia, kad tobulėja, apie visa tai tikrai verta pasikalbėti su treneriu. Juk kartais pokyčiai yra tokie nežymūs, kad nebūtinai pats besimokantis žmogus gali juos pastebėti.